Elingas - gardus, bet vis dar nevalgomas kąsnis

Elingas - gardus, bet vis dar nevalgomas kąsnis

Kokių tik nėra pasiūlymų, kaip klaipėdiečių labui panaudoti unikalų objektą - bendrovei "Klaipėdos laivų remontas" priklausantį elingą. Siūlyta čia netgi įrengti garažą automobiliams. Istorikai sako, jog nenustebtų, jeigu elingas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro, tačiau paveldosaugininkai dievagojasi neleisiantys to padaryti.

Kad ir kaip būtų, elingas yra apraizgytas daugybės interesų, tad nė viena iš idėjų taip ir netapo kūnu. Pastaruoju metu savo vizijas siūlo dar vieni architektai, o statinio savininkai bent jau šiemet elinge nieko nežada daryti.

"Turi likti ažūrinis"

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas elingą apibūdina kaip ir techninio, ir jūrinio kultūros paveldo objektą. Jis unikalus, kito tokio nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos jūros pakrantėse. Istorikas atkreipia dėmesį į tai, kad elingas nėra pavienis objektas, jis - Pauliaus Lindenau laivų statyklos komplekso sudėtinė dalis.

Pasak D. Elerto, Klaipėdai tiek elingo, tiek viso komplekso vieta yra ne mažiau svarbi ir įdomi kaip ir pati piliavietė. Istoriko teigimu, P. Lindenau laivų statyklos vietoje laivų remonto ir statybos funkcijos yra atsekamos bent jau nuo XVIII a. P. Lindenau statykla tiesiog perėmė toje vietoje veikusių kokių 4-5 įmonių, stačiusių skirtingus laivus, pradedant burlaiviais ir baigiant garlaiviais, tradicijas. Ši statykla veikė 1922-1943 metais ir Klaipėdoje pastatė 55 laivus.

Beje, Pauliaus Lindenau įmonė ir dabar sėkmingai veikia Vokietijoje bei stato laivus, o ir Klaipėdoje toje pačioje vietoje tebevyksta su laivų statyba susijusi veikla.

Pats elingas patyrė tam tikrų transformacijų. Iš pradžių įrenginys buvo šiek tiek mažesnis nei yra dabar. Kai buvo statomas didelis laivas, maždaug 1927-1935 metais, buvo pastatytas toks elingas, kokį mes dabar turime. Jis buvo sumanytas kaip ažūrinis ir visais laikais toks buvo. Todėl, pasak D. Elerto, įvairios idėjos jo viduje statyti kokius nors statinius nėra geros.

"Tačiau turint omenyje, kad Kultūros pavaldo departamentas pastaruoju metu kaip ir neturi savo nuomonės daugeliu atveju, nenustebčiau, jeigu netikėtai elingas apskritai bus išbrauktas iš Kultūros vertybių registro", - sako D. Elertas.

Architektai virpina orą

Pastaruoju metu vandenį dėl elingo ėmė drumsti architektai Romualdas Gailius bei Mindaugas Savickas, pateikiantys savo vizijas, kaip reikėtų jį renovuoti ir prikelti naujam gyvenimui.

"Būtų didžiausia vertybė, jeigu miesto bendruomenė turėtų tokį daiktą", - apie elingą sako architektas R. Gailius.

Jis su kolega elingą įsivaizduoja kaip kultūros navas, kaip miesto terasą. Jame esą galėtų būti ir miestelėnų, ir politikų, ir architektų, ir urbanistų etc. tribūna. Pavyzdžiui, kas vakarą čia būtų pranešamos mero naujienos, galėtų vykti lauko kino seansai, spektakliai, lazerių, vandens šou, šešėlių teatras, performansai, pasirodyti oro akrobatai, organizuojami burių ir madų šou, eksponuojama jūrinio paveldo ekspozicija, edukacinė laivų statyba, įrengtos "skrajojančios" terasos, vasaros kavinės, klaipėdiečiai jame galėtų švęsti didžiąsias savo šventes, ten galėtų atsirasti vietos ir sportiškam jaunimui etc.

Istoriko vizija

"Manau, kad architektai savo idėjas siūlo norėdami užsakymų. Neturėkite iliuzijų dėl architektų, nebent koks jaunesnis, darantis meną vardan meno, pasitaikytų. Architektų grupių interesai labai matosi. Jie leidžia burbulus - gal kas užkibs. Žiniasklaida irgi pila vandenį į tam tikrą malūną. Analitinė žiniasklaida, kurios pas mus nėra, manau, analizuotų, kas organizuoja tą vandens pylimą, galvotų, kas užsako tą oro virpinimą", - mano D. Elertas.

Minėtame architektų siūlyme jis pasigenda "koncepcinio priėjimo" Anot jo, tai gražūs paveiksliukai, o minčių nėra. Esą net siūlymai statyti stiklinius biurus ar mašinų garažą turėjo gana aiškias pinigų darymo koncepcijos. Buvo siūlomos ir socialinio verslo koncepcijos, pavyzdžiui, įrengti čiuožyklą etc.

D. Elertas atkreipia dėmesį į tai, kad elingas yra įsirėžęs į klaipėdiečių sąmonę kaip tam tikra kraštovaizdžio dalis. Jis pabrėžia, kad elingą reikia vertinti su visomis prie jo esančiomis krantinėmis. Istoriko teigimu, jos taip pat yra labai įdomios - specialiai sutvirtintos, pritaikytos povandeniniams laivams. Tik vandens toje vietoje šiais laikais yra apmažėję, mat sovietmečiu dalis akvatorijos buvo užversta. Žinia, buriuotojai dabar skundžiasi, kad ten nėra vietos jachtoms, kad trūksta krantinių, tad, istoriko manymu, galima diskutuoti, ar nevertėtų atidengti užverstą vietą.

"Šiaip ar taip tas Lindenau laivų statyklos kompleksas turėtų kokiu nors būdų "sulipti" su piliaviete. Abu šie objektai yra tolygūs savo verte. Elingas yra realiai išlikusi komplekso dalis, - kalbėjo D. Elertas. - Manau, kad pirmiausia reikėtų išnaudoti jį ir visą aplink jį esantį kompleksą neatmetant jo tiesioginių funkcijų, kurias galima vykdyti ir dabar, tiesiog papildyti kitomis. Istorinis objektas turėtų būti pritaikytas visuomenės poreikiams suteikiant jam kultūrinės vertės. Žinoma, tai turi būti daroma subtiliai, nepradedama ten mūryti kokias nors sienas ar statyti stiklainius. Mane džiugina, kad Lindenau komplekse dar kartais remontuojama viena kita jachta. Kai buvo pakelti ir tvarkomi keli laivai, toks gražus vaizdas... Manau, elingas galėtų būti daugiafunkcinis objektas. Jeigu jame bent jau ne navigacinio laikotarpio metu kabotų kažkiek laivų ore, jie galėtų tapti savotiška ekspozicija. Žinoma, reikėtų apgalvoti sąlygas, gal įsigyti kokius nors ypatingus tentus. Būtų galima teikti ir informaciją apie elinge esantį laivą, pavyzdžiui, kokioje regatoje ir ką laimėjo jo įgula. Pavasarį laivai būtų iškilmingai nuleidžiami į vandenį, o elinge vyktų kiti renginiai. Yra entuziastų kompanija, įkūrusi jachtingo muziejų, gal ir ji rastų vietos tame komplekse. Visa tai padėtų piliavietei. Kruizinių laivų keleiviams irgi būtų įdomus elingas, jeigu būtų sutvarkytas ir pritaikytas žmonių poreikiams. Piliavietėje šiuo metu turistams nėra ką veikti, nebent klausyti pasakojimo. Žinoma, galime rodyti jos griuvėsius, bet, ko gero, jie yra matę ir įspūdingesnių."

Jis priminė, kad Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus yra kalbėjęs apie stambių objektų - jūrinės technikos paveldo - ekspozicijos taką.

"Manau, tai irgi būtų įdomus dalykas. Jis galėtų būti pietiniame rage, papildyti elingą ir tapti tramplinu, vedančių pilies link. Nesuprantu, kodėl miesto valdininkai purtosi tokios minties. Uostas juk retai ką nors siūlo miestui. Tiek elingas, tik visas kompleksas įgytų tam tikrų papildomų spalvų, vieta tik taptų patrauklesnė", - savo vizijomis dalijosi D. Elertas.

Anot jo, pati elingo konstrukcija leidžia daryti jame labai daug ką. Tai puiki erdvė įvairiems renginiams. Pavyzdžiui, galėtų būti kabinami įvairūs žibintai, daromas specifinis apšvietimas naudojant lazerius etc. Yra ir bėgiukai, kuriais galėtų važinėti konstrukcijos. Taigi elingas esą galėtų tapti laibai įdomiu objektu ir suteikti tam tikros atrakcijos visai šiai teritorijai. Esą būtų galima panaudoti tentų architektūrą ir tą erdvę transformuoti viskam, kam reikia. Pavyzdžiui, su platforma pasikelti į viršų ir žiūrėti spektaklius ore, organizuoti teatro festivalį, statyti operą po atviru dangumi, rodyti kiną didžiuliame ekrane po žvaigždėtu dangumi. Pasak D. Elerto, visa tai yra įgyvendinama, tik reikia įsigyti papildomą įrangą.

Istoriko manymu, laivų restauravimas elinge ir to proceso demonstravimas viešai būtų gana atraktyvus dalykas. Tiesa, tokiu atveju reikėtų apsvarstyti, kaip tai padaryti, kad interesantams būtų saugu.

Šiemet nieko nedarys

AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kuriai priklauso elingas, generalinis direktorius Alvydas Butkus teigia, kad bent jau šiemet čia tikrai nieko nebus daroma. Pasak jo, šiuo metu elingas vis dar naudojamas pagal paskirtį: jo slipas reikalingas KLR klientams - laivai čia tiek nuleidžiami, tiek iškeliami.

"Jis nuolatos būna veiksnus", - sakė A. Butkus.

Pasak KLR vadovo, projektuotojai pateikia įvairių koncepcijų, kaip elingas turėtų atrodyti ateityje.

"Galimas jo panaudojimas yra labai susijęs su paveldosauga. Neretai architektų ir paveldosaugininkų požiūriai kertasi. Kažko ypatingo daryti elinge negalime. Paveldosaugininkai pateikė reikalavimus, ką galime daryti, ko ne, kaip jis turi būti užstatytas. Pavyzdžiui, turi būti išlaikytas permatomumas, jis negali tapti kokiu nors dengtu ar įstiklintu kubu. Tad tokios ir vizijos - viršuje daryti kokius nors pakabinamus statinius, o apačią - patį slipą - naudoti kaip viešą erdvę bendriems poreikiams. Sprendinių yra visokių, bet kol kas, bent jau šiemet, fiziškai dar nieko nedarysime", - sakė A. Butkus.

Pasak KLR vadovo, neatmestas ir variantas, kad elingo apatinė dalis galėtų būti palikta tokia, kokia yra šiandien, t. y. kaip laivų iškėlimo bei laikymo vieta ir išliktų tikroji elingo funkcija.

Anot A. Butkaus, šiemet KLR daugiausia dėmesio skirs galutinės pačios teritorijos panaudojimo koncepcijos parengimui. Šiuos darbus atlieka dvi projektavimo kompanijos - UAB "Uostamiesčio projektas" ir viena vilniečių įmonė. Bus vertinama, kokia turi būti pastatų konfigūracija, aukštingumas, kaip jie turi išsidėstyti pagal teritorijos detalųjį planą. Ši koncepcija kartu palies ir elingą - numatys, kaip jis turės atrodyti.

"Keletą pasiūlymų esame gavę, dabar vėl juos svarstome iš naujo, ieškome paties geriausio varianto", - sakė KLR vadovas.

2016-aisiais turėtų prasidėti techninio projektavimo darbai ir tik po jų - statybos.

"Privalo matytis konstrukcijos"

Laisvūnas KAVALIAUSKAS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius
Atsakingai sakau, elingas tikrai nebus išbrauktas iš Kultūros vertybių registro. Jis pats su slipu, kaip atskiras objektas, atskiru numeriu yra įrašytas į registrą. Be to, jis priklauso Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksui, turinčiam irgi atskirą numerį registre. Įrašyti į registrą objektą būna nelengva, o išbraukti - dar sunkiau. Mes net nesileistume į tokias kalbas.
Tai yra vienas unikaliausių išlikusių objektų prie Baltijos jūros. Todėl mes nusiteikę išsaugoti tą konstrukciją, kuri šiandien yra. Tačiau laukiame bet kokių siūlymų. Mūsų sąlyga - saugoti nustatytas vertingąsias to objekto savybes. Galbūt jį galima uždengti kokiu nors stogu, padaryti kokias nors sienas, stiklo ar kitokias perdangas ir taip toliau. Tačiau konstruktyvas turi matytis.
Mano nuomone, visas Lindenau laivų statyklos kompleksas šiandien galėtų būti naudojamas ir pagal paskirtį. Šalia slipo yra buvę statyklos statiniai, kuriuose galėtų būti istorinių laivų, mažųjų laivų, jachtų, valčių, katerių restauravimo, remonto ir galbūt net statybos dirbtuvėlės. Reikėtų pagalvoti ir apie edukacines programas. Ta vieta labai atvira. Žmonės keliasi į Kuršių neriją, ją mato ir moksleiviai. Jie galėtų ateiti ir pažiūrėti, kaip remontuojami laivai. Teko būti ne viename Baltijos šalių istorinių uostų, ten tokie dalykai vyksta ir tokias edukacines programas remia tiek savivaldybės, tiek valstybės, o kartais įgyvendinami bendri jų projektai su uostu. Be visų kitų dalykų, jaunuoliai mokomi restauravimo darbų, susipažįsta su laivų konstrukcijomis.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder