Elektroninis bilietas turėtų pasivyti laikmetį

Jei bus išvengta viešiesiems pirkimams būdingų teisminių ginčų, jau šį rudenį arba nuo kitų metų pradžios elektroninius kartinius bilietus bus galima įsigyti ir internetu, iš autobusų bus iškraustyti vadinamieji krokodilai (skylutes bilietuose darantys komposteriai), o bilietus čia bus galima įsigyti ir su mobiliuoju telefonu ar bekontakte banko kortele.

Išjudino "mikriukų" integracija

Klaipėdos transportininkai su dabartine el. bilieto sistema vargsta nuo pat šio projekto įgyvendinimo pradžios 2004-aisiais.

Europos Sąjungos (ES) remto projekto, kuriam vadovavo Vilniaus savivaldybė, metu buvo vykdomi viešieji pirkimai ir, anot VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio, buvo nupirktas pigus daiktas, atitinkamai ir veikiantis.

"Dėl to, kad projektas buvo finansuojamas europiniais pinigais penkerius metus nuo jo užbaigimo - iki 2014-ųjų vidurio - nebuvo galima nieko keisti. Per tuos penkerius metus išvargome nuo prasto serviso, ribotų galimybių. Vėliau sistemą bandėme tobulinti savo jėgomis, bet išsėmėme visas galimybes. Kai elektroninio bilieto sistema buvo pradėta diegti, net GPRS internetas praktiškai buvo naujiena. Tad ši įranga jau tikrai yra ir moraliai pasenusi. Kažin kiek žmonių naudojasi 12 metų senumo kompiuteriais?" - sakė G. Neniškis.

Pasak jo, elektroninio bilieto atnaujinimo klausimą išjudino šių metų rudenį numatytas maršrutinių taksi integravimas į jo sistemą.

"Akivaizdu, jog esant dabartinei sistemai tokios integracijos atlikti negalėtume, nes reikia užtikrinti, kad elektroninio bilieto korteles būtų galima pildyti ir maršrutinių taksi, ir autobusų bilietais. Taip pat reikia užtikrinti, kad brangesni maršrutinių taksi bilietai galiotų ir autobusuose, o pigesni autobusų bilietai negaliotų maršrutiniuose taksi", - aiškino G. Neniškis.

Pasak jo, buvo nutarta, kad bandymas gauti ES paramą labai apsunkintų viso projekto įgyvendinimą, tad jis bus finansuojamas Klaipėdos savivaldybės ir KKT lėšomis.

Ką padarys?

KKT jau žengė pirmąjį žingsnį - paskelbė konkurso technines specifikacijas ir laukia pastabų dėl jų.

"Iš esmės teikėjai galės siūlyti arba dabartinės sistemos modernizaciją keičiant įrangą, arba sprendimą viską įdiegti nuo nulio. Esminiai uždaviniai bus užtikrinti galimybę internetu įsigyti kartinius bilietus ir matyti jų likutį. Taip pat turės atsirasti pusės valandos trukmės bilietai, II ir III zonų kartiniai bilietai. Sistema turės naudoti patį greičiausią įmanomą bevielio interneto ryšį - 3G arba 4G", - pasakojo G. Neniškis.

Taip pat autobusuose turės būti įrengti skaitytuvai, prie kurių priglaudus bekontaktę mokėjimo kortelę ar mobilųjį telefoną bus galima įsigyti kartinį bilietą. Tradicinių komposterių ("krokodilų") nebeliks - turės būti įrengti elektroniniai, ant popierinių bilietų išspausdinsiantys QR kodą. Tai KKT leis identifikuoti, kokioje stotelėje bilietas buvo pažymėtas, ir bus aiškūs visi keleivių srautai - dabar turima duomenų tik apie elektroninių bilietų pažymėjimo vietą.

"Įgyvendindami pirmąjį elektroninio bilieto projektą buvome visiškai "žali". Be to, jam dar vadovavo Vilniaus savivaldybė. Dabar ne tik žinome, ko tiksliai mums reikia, bet ir esame išnagrinėję pažangiausias sistemas įsidiegusių Europos miestų patirtį. Visa tai surašėme konkurso techninėse specifikacijose ir dabar lauksime potencialių dalyvių pastabų. Jei bus kas koreguotina, pakoreguosime ir po mėnesio tikimės paskelbti patį konkursą. Naują sistemą būtų galima diegti etapais - pavyzdžiui, pirmiausiai mikroautobusuose. Tad norėtume startuoti jau rugsėjį, tačiau gali būti, jog pavyks tik nuo 2018-ųjų", - sakė KKT direktorius.

Jis akcentavo, kad keleiviai dėl sistemų keitimo darbų jokių finansinių išlaidų nepatirs - naujų kortelių pirkti nereikės, jas nebent reikės performatuoti kuriame nors platinimo taške.

Istorija

Valstybės kontrolė dar 2011-ųjų spalį pranešė nustačiusi, kad el. bilieto projektas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai.
"Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 milijono litų, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 milijono litų. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 milijono", - tada aiškino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Klaipėdai išleista dalis siekė apie 2,7 mln. litų (782 tūkst. eurų).
Nors el. bilieto sistemos turėjo leisti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose naudotis tuo pačiu bilietu, jos taip ir liko nesuderintos.
Uostamiesčio transportininkai ir Savivaldybė dėl elektroninio bilieto sistemos defektų su rangovais - AB "Atea", lenkų "Sygnyt S.A." ir slovakų "Emtest a.s." - kovojo net teismuose.