Ekstremalios situacijos Klaipėdoje neskelbs

Jame dalyvavusios specialiosios tarnybos pateikė atnaujintus duomenis dėl nepalankių oro sąlygų mieste susidariusios situacijos. Per praėjusią parą mieste iškrito kritinei ribai artimas kritulių kiekis. Dėl padidėjusio vandens kiekio siurblinės nepajėgė išleisti perteklinio vandens į marias, todėl mieste susidarė vandens sankaupos ir kilo automobilių spūstys.

„Kol kas ekstremalios situacijos neskelbiame Klaipėdos mieste. Šiuo metu situacija yra smarkiai pagerėjusi, gatvės, kurios ryte buvo neišvažiuojamos, jau yra išvažiuojamos“, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Jis  apibendrino iš visų tarnybų surinktą informaciją apie pirmadienio situaciją mieste. Anot S. Budino, 17-oje  ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo apsemti rūsiai, Marijos Montessori mokykloje-darželyje dėl poplūdžio buvo dingusi elektra. Mokyklinių klasių mokiniai buvo išleisti namo, įstaigoje dirbo avarinės tarnybos. Mokyklose, esančiose pietinėje miesto dalyje, pakilęs lietaus vanduo apsėmė rūsius, tačiau nė vienoje įstaigoje ugdymo procesas nebuvo nutrauktas.

Ryte dėl potvynio automobilių spūstys buvo susidariusios Šilutės plente, Taikos pr.–Šilutės pl. sankryžoje, Statybininkų pr.  AB „Klaipėdos vanduo“ dispečeriai ryte užregistravo 39 pranešimus dėl apsemtų ir nepravažiuojamų gatvių. Potvynio padarinius mieste likvidavo 8 brigados.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažai iki 12 val. dienos vyko į 7 iškvietimus dėl potvynio grėsmės. Ugniagesiai gelbėjo 2 apsemtus automobilius, kuriuose buvo keleivių.

Klaipėdos specialiųjų tarnybų duomenimis, 14 valandą mieste visos pagrindinės gatvės buvo pravažiuojamos. Sudėtinga situacija dėl transporto spūsčių išliko tik Dubysos gatvėje.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas BNS teigė, kad savivaldybė neturi priekaištų uostamiestyje dirbančioms tarnyboms ir teigė, kad susidariusi situacija – gamtos stichijų, o ne netinkamos gatvių priežiūros padarinys.

„Konkrečiai žmonių klaidos nėra, tik norėtųsi operatyvaus informacijos pasikeitimo: kiekviena tarnyba reagavo pagal save, tačiau bendro reagavimo pasigedome ir sutarėme, kad ateityje ta informacija keisimės“, – sakė jis.

S. Budino teigimu, anksčiau susirinkusi ekstremalių situacijų komisija galėjo imtis veiksmų, kurie būtų sumažinę automobilių srautą uostamiesčio gatvėse: rekomendavę neleisti vaikų į mokyklas ar koregavę viešojo transporto eismą. Sutarta, kad ateityje tokia informacija tarnybos dalysis operatyviau.

Nors viena iš priežasčių, kodėl dalis pietinės Klaipėdos dalies tapo neišvažiuojama, buvo užsikimšę nuotekų šuliniai, S. Budino teigimu, jie buvo reguliariai valomi.

„Šuliniai yra valomi – rudenį tai darome du kartus dažniau. Tačiau viskas susikaupė į vieną krūvą: pietinėje miesto dalyje turėjome ne tik lietų, bet ir sniegą. Kad visiškai nevalytų, tokių dalykų tikrai nėra“, – tikino S. Budinas.

„Pagrindinė priežastis – kolektoriai paprasčiausiai nesugebėjo sutraukti tokio vandens kiekio“, – pridūrė jis.

Iškrito pusė mėnesio normos

Kaip BNS informavo Hidrometeorologijos tarnyba, per savaitgalį Klaipėdoje iškrito pusė vidutinės mėnesio kritulių normos. Nuo penktadienio iki sekmadienio uostamiestyje iškrito 22 milimetrai kritulių, o pirmadienio naktį – antra tiek. Tai, tarnybos duomenimis, sudaro pusę lapkričio mėnesio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos.

Pasak meteorologų, rudenį pajūryje kartais pasitaiko nedidelėje teritorijoje fiksuojamos smarkios šlapdribos atvejų.

„Vėlyvą rudenį Baltijos pakrantėje pasitaiko lokalių smarkios šlapdribos atvejų, kai nuo dar šiltos jūros plūstantis drėgnas oras susitinka su į aukštesnius atmosferos sluoksnius įsiveržusiu šalčiu. Įsimintiniausias toks atvejis stebėtas 2008 metų lapkričio 25-osios naktį: Nidoje trumpam buvo susidariusi beveik pusmetrį siekianti sniego danga, o kaimyninėje Juodkrantėje sniego buvo vos keli centimetrai“, – BNS teigė Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.

Artimiausiomis dienomis orai Klaipėdoje turėtų būti ramesni: prognozuojamas nedidelis lietus, silpnas vėjas.

S. Budino teigimu, pastarąjį kartą toks atvejis, kai Klaipėdoje buvo smarkiai apsemtos gatvės ir nukentėjo gyventojų transporto priemonės, buvo maždaug prieš 20 metų, kai buvo apsemtas senamiestis.

Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika, vanduo mieste pirmadienio rytą sukėlė didžiules spūstis: problemų kilo ne tik dėl sunkiai išvažiuojamų gatvių, bet ir jose užgesusių automobilių, kai kur norint apvažiuoti užgesusius automobilius vairuotojams teko važiuoti šaligatviais.

Pareigūnas primena, kad per apsemtą kelio ruožą reikėtų važiuoti itin lėtai, įsitikinus, kad nėra sukelto bangavimo, kad vandens nepatektų po priekiniu automobilio dangčiu – antraip jis užgesins variklį ir automobilis liks įkalintas vandenyje.

Sudėtingiausia situacija buvo Šilutės plente ir Taikos prospekte. Kelių policijos duomenimis, kai kuriuose kiemuose automobiliai buvo apsemti iki pat durelių rankenų.