Ekspertai nepritaria paveldosaugininkų planui

Ekspertai nepritaria paveldosaugininkų planui

Beveik penkerius metus Vilniuje rengiamas Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas uostamiesčio architektų ekspertų tarybos buvo išpeiktas. Architektus piktino dokumente paliktos šiurkščios klaidos, jo paviršutiniškumas ir požiūris į miestą neklaipėdiečio akimis.

Užvakar susirinkusi ekspertų taryba naujojo plano rengimą įvardijo kaip neeilinį klausimą. Savo pastabas planui reiškė trys ekspertai, tarp kurių daugiausia įvairių klaidų ir neatitikimų įžvelgė architektas Edmundas Andrijauskas. Ne ką mažiau pastabų išreiškė ir tarybos narė Margarita Ramanauskienė.

Kiekvieną specialiojo plano lapą išnagrinėję specialistai tvirtino, jog akis visur bado netikslumai. Pačioje pasiūlymų pradžioje įvardyti plano rengimo tikslai architektų neįtikino: trūksta platesnės analizės, nepagrįsti planavimo tikslai, dokumente nepaaiškinama, kodėl naudojama viena ar kita metodika.

E. Andrijauskui ypač kliuvo istorinė dokumento dalis.

"Istorinė urbanistinės raidos apžvalga galbūt nėra pati svarbiausia dokumento dalis, bet tokio lygio dokumente negali būti tokių absurdiškų dalykų. Pasakyti, kad Klaipėda yra Hanzos miestas, pasakyti, kad kalavijuočiai ir kryžiuočiai jėga atkovojo iš Livonijos ordino karu Klaipėdą, kai jau pusantro šimto metų Livonijos ordinas prijungtas. Tai parodo jų pačių požiūrį į šitą darbą", - nusivylimo neslėpė architektas ir tvirtino, jog labiausiai pasigedo platesnės istorinės apžvalgos apie bastionų žiedą, kuris neva yra vienas svarbiausių senamiesčio elementų.

"COPY / PASTE". Uostamiesčio architektus papiktino tai, jog rengiant dokumentą remtasi kitų miestų metodais, nors jie landšafto, užstatymo ir kitais atžvilgiais visiškai kitokie nei Klaipėda. Tomo Gukausko nuotr.

Dokumente architektai rado dar daugiau įvairiausių keistenybių: eliminuotas aukštybinių pastatų planas ir senamiesčio prieigose realiai uždraudžiami bet kokie aukštesni pastatai, dokumento sąvokos netinkamai išaiškintos ir dokumentas dėl to gali būti skaitomas dviprasmiškai, nenurodomi laikotarpiai ir neaišku, kuo remiantis būtų galima atkurti senuosius pastatus. Architektus piktino ir tai, jog rengiant dokumentą remtasi kitų miestų metodais, nors jie landšafto, užstatymo ir kitais atžvilgiais visiškai kitokie nei Klaipėda.

Architektus nemaloniai nustebino ir siūlomi vadinamieji apžvalgos taškai, kuriais senamiestį siūloma apžvelgti nuo Paryžiaus Komunos gatvės. Tai reiškia, jog nuo tos gatvės iki senamiesčio negalės kilti aukšti pastatai, kurie užstotų iš ten neva atsiveriantį senamiesčio vaizdą.

"Atrodo, jog ten dabar nėra užstatymo, plyti tušti laukai. Tuo remiantis bus nustatomas pastatų aukštingumas. Reikia nebūti klaipėdiečiu, jog nesuprastum, kad jei ten stovės dviejų ar dešimties aukštų pastatas, jis vis tiek užstos, nes ir pats senamiestis yra duobėje", - tvirtino architektai.

Kone dvi valandas vardijusi visokiausius netikslumus ekspertų taryba bendrai sutarė parengti bendrą nepritarimą šiam specialiajam planui. Savo nuomonę kartu su išsakytomis pastabomis žadama siųsti tiek Savivaldybei, tiek planą rengusiems "Lietuvos paminklams", tiek jį užsakiusiam Kultūros paveldo departamentai. Ko gero, analogiškas raštas bus nusiųstas ir Kultūros ministerijai.

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie šio plano rengimą. Miesto valdžios atstovai, kai kurie architektai išsakė nuomonę, jog jei įsigalios šis planas, senamiestyje dėl siūlomų įvairiausių draudimų bus paralyžiuotos bet kokios statybos patraukliose uostamiesčio teritorijose.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder