Ekskavatorius užkabino nežinomą bunkerį

Įdomu yra tai, kad į archeologų akiratį galbūt pateko ir lietuvio ar lietuvių amžinojo poilsio vieta, mat 1944-1945 metais būtent šalia Klaipėdos esančio Žaliojo slėnio apylinkėse kovojo 16-oji lietuviškoji divizija.

Baiminasi sprogmenų

Klaipėdos miesto rytiniame paribyje, dabartiniame Žaliojo slėnio gyvenamajame kvartale, yra žinoma įnirtingų mūšių per Antrąjį pasaulinį karą vieta. Palei Dangę ir jos apylinkes, Tauralaukį buvo išsidėsčiusi ištisa virtinė vokiečių karių apkasų, bunkerių.

O neseniai tiesiant požemines komunikacijas ir ekskavatoriumi kasant joms tranšėją ties buvusio Aukštkiemių kaimo senosiomis kapinaitėmis žemė atvėrė paslaptį. Pasak archeologo Dariaus Balso, kasant tranšėją ėmė byrėti kaulai, pasirodė degėsių krūvos. „Atlikome tyrimus ir paaiškėjo, kad darbininkai rado iki šiol nežinotą bunkerį. Preliminariai ištyrinėję tą vietą radome žmogaus kaulų bei Antrojo pasaulinio karo laikų sovietinį automatą. Dabar tęsime detalesnius archeologinius kasinėjimus, nes minėtoje vietoje žemė gali slėpti ir daugiau karo pėdsakų“, - LŽ sakė jis. Archeologai nustatė, kad kaulai ir ginklas gulėjo nedideliame požeminiame bunkeryje, suręstame iš medinių konstrukcijų. Jame buvo išklotos net lentinės grindys.

„Neaišku, ar tame bunkeryje slėpėsi vienas, ar keli žmonės, bet akivaizdu, kad ten jie ir žuvo. Mat visa slėptuvė virtusi degėsiais. Neatmestina versija, kad kasant bunkerį galėjo būti netyčia suardyti ir kapinaitėse buvę palaidojimai, gal kaulai yra iš jų. Tačiau kol kas manome, kad rasti Raudonosios armijos kareivio ar kareivių palaikai, nes tai akivaizdžiai įrodo ir automatas“, - teigė jis. D. Balsas pripažino, kad kasinėti reikės labai atsargiai, nes toje vietoje gali būti ir pavojingų sprogmenų, granatų.

Kovėsi ir lietuviai

Bunkeryje galėjo žūti 16-ajai lietuviškajai divizijai priklausantis kareivis, galbūt lietuvis. Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, būtent minėta divizija karo pabaigoje atakavo tuometinį Mėmelį. „Žinoma, ne ji viena, puolė daugiau divizijų, tačiau 16-oji ėjo iš rytų, per Tauralaukį ir Žaliojo slėnio apylinkes. Prieš keletą metų buvo aptikta žuvusių kareivių kapavietė netoli Jakų žiedo. Prie vieno iš žuvusiųjų palaikų buvo rastas sovietų armijos karinis dokumentas, knygutė. Joje lietuviškai pieštuku buvo išvardyti daiktai, kuriuos gavo karys. O vardas ir pavardė, deja, buvo įrašyti rašaliniu parkeriu, todėl raidžių perskaityti jau nebuvo įmanoma. Vis dėlto šis radinys liudija, kad puolant Klaipėdą sovietų armijoje buvo ir lietuvių“, - teigė jis.

16-oji lietuviškoji divizija buvo suformuota 1941 metais, tačiau atakuojant Klaipėdą joje lietuvių buvo likę palyginti nedaug. „Sovietų armija puolė Mėmelį nuo 1944 metų spalio iki 1945-ųjų sausio. Yra žinoma, kad 16-oji divizija jau buvo “nukraujavusi“, joje tarnavusių lietuvių daug žuvo kituose mūšiuose, tad 1944-1945 metais šiame kariniame junginyje jų galėjo būti tik vienas trečdalis. Vis dėlto neatmestina galimybė, kad tame bunkeryje Žaliajame slėnyje rastas būtent lietuvis“, - pasakojo paveldosaugininkas. Iškasti kaulai bus tiriami Klaipėdos universitete.

„Sovietiniais laikais didžiulė teritorija dabartiniame Žaliajame slėnyje, aplink jį ir Tauralaukis buvo saugoma kaip 16-osios lietuviškosios divizijos kovų laukas. Dabar tai nebe paveldosauginė teritorija, išskyrus senąsias Aukštkiemių kapinaites. Įdomu tai, kad keli šimtai metrų nuo rastojo sudegusio bunkerio driekiasi ištisa vokiečių įtvirtinimų, apkasų linija. Tad netyčia aptiktas karo reliktas mums atskleidžia naujų duomenų: pasirodo, buvo kaunamasi vos ne akis į akį“, - tvirtino L. Kavaliauskas. Išsamius archeologinius tyrimus rastame bunkeryje planuojama atlikti per artimiausias dienas.