Ekonomistai: Klaipėdos uostui reikėtų mažiau kliautis srautu iš Rytų

Pasak Žygimanto Maurico, A. Lukašenkos grasinimai uostui turėtų suteikti postūmį permąstyti savo ateitį.

„Visų investicinių pinigų ant tos kortos (Baltarusijos – BNS) nereikėtų dėti ir čia galbūt yra geras postūmis ir Klaipėdos uostui – pagalvoti apie savo ateitį ir kaip užsitikrinti konkurencingumą kitais būdais“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Vystant mūsų infrastruktūrą, tiek uosto, tiek geležinkelių, reikia atkreipti dėmesį į tokių šalių politinį nestabilumą ir tai įsivertinti. Manau, kad reikėtų diversifikuoti tą veiklą ir per daug nesikliauti tuo srautu iš Rytų į Vakarus, nes matome, kad geopolitinė situacija aštrėja“, – pridūrė jis.

Pasak Ž. Maurico, Baltijos jūros regione konkurencija yra itin didelė, net neatsižvelgiant į politinį aspektą, kadangi uostų infrastruktūrai didelius pinigus skiria tiek Rusija, tiek Lenkija. Dėl to, ekonomisto teigimu, Klaipėdai reikėtų pagalvoti kitų būdų, kaip didinti savo konkurencingumą.

„Pavyzdys yra SGD terminalas, kuris išvirto į visas kitas šalutines veiklas. Lietuva buvo pakankamai nemažai pasiekusi su konteinerių paskirstymo centru. Manau, kad tokios apimties projektai yra perspektyvesni ir saugesni, nei priklausymas iš Rytų į Vakarus“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, visų krovinių nuo Klaipėdos uosto Baltarusija nenukreips, o to per trumpą laiką padaryti yra neįmanoma. 

„Faktas yra tas, kad visų krovinių nukreipti per labai trumpą laikotarpį yra praktiškai neįmanoma. Yra klausimas, kokia dalimi ir kokiu greičiu jie bus nukreipiami, jei bus nukreipiami“, – teigė jis.

A. Lukašenka antradienį pareiškė, kad tikisi susitarti su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus.

Krovinius nuo Klaipėdos jis pagrasino nukreipti, Lietuvai aktyviai remiant Baltarusijos opoziciją. Pirmadienį Baltijos šalys paskelbė sąrašą asmenų, kuriame yra ir pats A. Lukašenka, kuriems įvedamos nacionalinės sankcijos.

A. Lukašenka anksčiau teigė, kad baltarusiškų prekių srautai generuoja net 30 proc. Lietuvos biudžeto pajamų, tačiau „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad tokie teiginiai yra akivaizdžiai klaidingi, nes Lietuvos biudžetas pernai beveik 70 proc. pajamų gavo iš vartojimo mokesčių – PVM ir akcizų.

„Tikrai negalėčiau išskirti Klaipėdos uosto kaip subjekto, kuris įneša 30 proc. visų mokestinių įplaukų. Reikia pripažinti, kad Lietuvos ekonomika yra pakankamai didelė, daug didelių įmonių, ne tik Klaipėdos uostas, tai tikrai ne 30 proc. visų biudžeto pajamų sudaro“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Pasak jo, nors biudžeto įplaukos, kurių netektų Lietuva, Baltarusijai pasukus krovinius kitur, yra gana reikšmingos, struktūrinės įtakos šalies ekonomikai tai neturėtų.

„Biudžetas dabar labiausiai kenčia nuo vartojimo nuosmukio, nes tai turės didžiausią poveikį. Dabar žmonės atsargiau vertina ekonomiką, darbo rinką. Nors vartojimas atsigauna, kai kurie žmonės tikrai nelinkę vartoti. Tai turės struktūrinį poveikį Lietuvos ekonomikai ir biudžetui“, – komentavo ekonomistas.

Prieš kelis metus verslo konsultacijų ir audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atlikta studija apie Klaipėdos uosto įtaką uostamiesčiui ir valstybei nustatė, kad viena uoste perkrautų krovinių tona į valstybės biudžetą atneša apie 11 eurų pajamų.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių, kurie sudarė kiek daugiau nei 30 proc. visos uosto krovos (46,3 mln. tonų). Remiantis „Ernst & Young Baltic“ skaičiavimais, iš baltarusiškų krovinių Lietuvos biudžetas pernai gavo apie 155 mln. eurų pajamų, kurios sudarė tik maždaug 1,4 proc. visų biudžeto įplaukų, siekusių 10,783 mlrd. eurų.