Dviratininkų viltį laidoja valdžios abejingumas

Klaipėdos dviratininkų nuoskaudos pasiekė ir Susisiekimo ministeriją. Tačiau ir jos atsakymas uostamiesčio gyventojų nepaguodė. Ar artimiausiais metais kas nors pasikeis? Tuo abejoja ne tik gyventojai, bet ir politikai.

Košmaras Herkaus Manto gatvėje

Kone pavojingiausia dviratininkams vieta Klaipėdoje toliau įvardijama atkarpa Herkaus Manto gatvėje. Ten jie priversti važiuoti gatve, viešajam transportui skirta A juosta. Tokį sprendimą anksčiau priėmė Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija.

Dėl šio atvejo į Savivaldybę kreipęsis klubas "Mes galim" liko nieko nepešęs, o Susisiekimo ministerijos atsakymas tiesiog šokiravo.

"Atsakymas buvo paprastas - "yra autobusams skirta juosta, ja ir važiuokite". Senamiestis turi būti pavyzdinė vieta, o jame neturime takelių ir aiškaus dviračių takų tinklo. Važiuojant nuo Biržos tilto Herkaus Manto gatvės link nėra aišku, kaip reikia važiuoti. Tvarkytinų vietų yra daug, bet pirmiausia reikėtų pradėti nuo šios. Sezonas jau prasidėjo, o viskas likę kaip pernai. Žmonės į tai kreipia dėmesį, reaguoja, komentuoja", - apmaudą liejo "Mes galim" klubo pirmininkas Andrius Ignatjevas.

Pasak jo, kol kas važiavimas Herkaus Manto g. yra nesaugus, todėl tiek jis, tiek draugai važiuoja šaligatviu.

"Niekas nevažiuosime gatve, nes tai nesaugu - važiuoja dideli autobusai, kurie ignoruoja dviratininkus. Kita priežastis - autobusų išmetamosios dujos. Važiuoti jiems iš paskos nėra jokio malonumo. Saugau savo gyvybę ir važiuoju šaligatviu. Apvažiuoti žmones yra paprasčiau", - teigė A. Ignatjevas.

Keliuose trūksta kultūros

Dviračių sporto klubo "Pajūris" atstovės Vilijos Purlytės teigimu, kultūros keliuose trūksta ne tik Herkaus Manto g., bet ir visoje Klaipėdoje.

"Labai trūksta viešojo transporto vairuotojų supratimo. Labai netinkamas jų elgesys - "važiuoju autobusu, tai esu didvyris, galiu dviratininką prispausti". Tačiau kultūros reikia ir patiems dviratininkams. Trūksta švietimo - kursų, supratimo, kad visi esame žmonės...", - pasipiktinimo neslėpė ji.

Dviračių sporto trenerė pridėjo, kad esama uostamiesčio dviračių infrastruktūra nėra pritaikyta dideliems dviratininkų srautams - važiuoti dešimties žmonių grupei siaurais takais tampa neįmanoma užduotis.

SPRENDIMAS. Nors dviratininkai nesupranta, kaip jiems vienoje eismo juostoje reikia sutilpti su autobusu, Klaipėdos savivaldybė artimiausiu metu keisti eismo Herkaus Manto gatvėje neketina. Esą problemą išspręstų pasitaisiusi eismo dalyvių kultūra.

"Mieste važiuoti tragedija. Situacija tikrai nėra pakankamai gera - sąlygos nekokios. Nėra taip, kad nuolatos galėtume saugiai važiuoti dviračių takais - esame priversti kai kuriomis atkarpomis važiuoti gatve. Saugi vienintelė vieta - nuo Vasaros estrados iki Olando kepurės. Ten tikrai gali saugiai važiuoti", - teigė V. Purlytė.

Jos manymu, šiomis dienomis situacija geresnė nei anksčiau, tačiau ji netiki, jog artimiausiu metu kas nors pasikeis.

"Iki labai geros situacijos dar toli. Galbūt tiesiant takus trūksta profesionalų patarimų. Kai kur trūksta apšvietimo, pačių takų kokybės", - sakė V. Purlytė.

Pasigenda politinės valios

Liūdnas dviračiams skirtos infrastruktūros tendencijas uostamiestyje konstatavo ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas. Pasak jo, situacija iš esmės pasikeis tik atsiradus politinei valiai.

"Mano nuomone, politikai ir valdininkai daugiau dėmesio skiria patiems planams, o ne realybei. Daro, ką nori, net nesitardami su dviratininkų bendruomene. Nėra bendros koordinacijos. Vilniuje yra žmogus, atsakingas už dviračių transportą, ir jis viską koordinuoja. Klaipėdoje vyksta chaosas - Savivaldybės skyriai nežino, kas už ką atsakingi. Lyginant su kitais šalies miestais, Klaipėdoje buvo viena geriausių situacijų. Bet uostamiestį jau pradeda lenkti Vilnius ir Kaunas, kurie daug į tai investuoja", - tikino S. Ružinskas.

Kalbėdamas apie probleminę situaciją Herkaus Manto gatvėje Dviratininkų bendrijos tarybos narys pareiškė, kad joje esančios eismo juostos apskritai neatitinka reglamentų - jos yra per siauros. Jo teigimu, seniai siūloma automobiliams ir viešajam transportui skirti po vieną juostą abiejose kelio pusėse, po vieną skiriant dviračiams.

[CITATA]

"Politikai neapsisprendžia arba net nebando spręsti problemos ir laukia, kol kažkas kažką "nudauš". Rodomas nenoras spręsti problemą. Pačiame miesto centre važiavimas nėra sutvarkytas. Yra daug pavojingų situacijų, dviratininkai nuolatos skundžiasi. Tačiau kai kuriose vietose takai tikrai neblogi", - sakė S. Ružinskas.

Jis uostamiestyje pastebi ir kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, kai kuriose vietose dviračių takai netgi dubliuojasi. Kai kur nesutvarkytos nuovažos. Pabrėžiama situacija prie Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos, kai dviratininkai prieš požeminę pėsčiųjų perėją privalo sustoti ir dviratį nusinešti.

Plėtros tempas nedžiugina

Miesto vicemeras Artūras Šulcas susidariusią situaciją vertino dvejopai. Jo manymu, dėl nepakankamai gerų sąlygų dviratininkams kaltos abi pusės.

"Infrastruktūros plėtros tempas galėtų būti gerokai spartesnis. Mes, deja, esame benzingalvių tauta. Mums automobilis vis dar svarbiau - dešimtis kartų daugiau skiriame pinigų asfaltui ir automobilių vairuotojams, bet ne pėstiesiems ir dviratininkams. Dėl to save tikrai vertiname savikritiškai", - savikritiškai situaciją vertino mero pavaduotojas.

Jis nemano, jog patys lietuviai artimiausiu metu iškeis automobilius į dviračius.

"Lietuviai turi daugiausiai Europoje automobilių ir jiems privažiavimas turi būti iki pat antro ar trečio aukšto - iki lovos, kad galėtų miegoti automobilį apsikabinę. Visi kiti, kurie jiems painiojasi kelyje - dviratininkai, motociklininkai ir pan., - yra didžiausi tautos priešai. Visi viskuo niekada nebus patenkinti", - neabejojo A. Šulcas.

Jis sutiko su dviratininkais, kad valdininkai ir politikai su jais bendrauja šaltai ir skiria per mažai dėmesio. Jo manymu, taip būti neturėtų.

"Pėstieji ir dviratininkai pas mus nėra mėgstami žmonės, nes jie dar turi klausimų, pretenzijų, problemų ir gina savo teises. Kas tokius mėgsta? Savivaldybės administracijos požiūris yra atsainus. Kai vairuotojas pasiskundžia, kad yra duobė ar šulinio dangtis atšoko, tai visi supuola spręsti problemos", - pridėjo vicemeras.

Yra kuo pasidžiaugti

Nors A. Šulcas pripažino uostamiestyje esančias skaudžias dviratininkų problemas, jis ragino visko per daug nedramatizuoti. Pasak jo, Klaipėda Lietuvoje vis dar pirmauja pagal dviračių takų išvystymą.

"Jeigu galime nuvažiuoti 50 kilometrų iki Šventosios nenulipę nuo dviračio - tai didžiulis pasiekimas. Dar 50 kilometrų galime numinti į Kuršių neriją. Svarbu ir tai, kad dviračių takai bus sujungti Karklėje. Niekas Lietuvoje neturi 100 kilometrų tako, kuriuo galėtų važiuoti nenulipę nuo dviračio", - uostamiesčio pasiekimus vardijo mero pavaduotojas.

Jis neteikė didelės reikšmės situacijai Herkaus Manto g., esą tokia eismo tvarka vyrauja daugelyje Europos miestų. Tačiau ten, kitaip negu Lietuvoje, viešasis transportas ir dviratininkai sutaria puikiai.

Jo teigimu, problemą tikimasi visiškai išspręsti pastačius Bastionų tiltą, kai Herkaus Manto ir Tiltų gatvėmis važiuos tik tramvajus ir dviračiai, vaikščios pėstieji.

"Bus gerai tada, kai bus įgyvendintas realus dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas. Pirmiausia dėmesys bus skiriamas magistraliniams keliams, per Klaipėdos žaliakelį, Taikos prospektą ir Minijos gatvę. Tada imsimės jungiamųjų ir rekreacinių takų", - sakė A. Šulcas.

Jis pridėjo, kad šįmet jau veikiausiai bus baigta viena dviračių takų dalis žaliakelyje - nuo Paryžiaus komunos gatvės iki Jono kalnelio. Projektuojamas dviračių takas ir nuo Tauralaukio tilto iki Purmalių piliakalnio. Bus sujungti ir dviračių takai pietinėje miesto dalyje.

Pavojus eismo dalyviams

Situacija Herkaus Manto gatvėje lieka komplikuota, kadangi daugelis dviratininkų nepaiso nurodymo važiuoti viešajam transportui skirtoje A juostoje. Dviratininkai, bijantys būti kliudomi didelių autobusų, važiuoja pėsčiųjų taku, tad taip kyla pavojus ir pėstiesiems. Klubas "Mes galim" praėjusiais metais atliko analizę. Jis, remdamasis Lietuvos respublikos kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 50 str., teigė, kad toje pačioje Herkaus Manto g. dviratininkams turi būti nubrėžta atskira siaura linija. Tačiau tokiu atveju kelyje veikiausiai neįsiterptų ne tik dviratininkai, bet ir viešasis transportas. Klaipėdos savivaldybė ir Susisiekimo ministerija laikosi nuomonės, jog dviratininkai ir viešasis transportas turi dalintis viena juosta.

Herkaus Manto gatvėje eismas nesikeis

Rimantas MOCKUS, Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas

Sprendimas dėl Herkaus Manto gatvės priimtas Saugaus eismo komisijoje. Kol kas jis ir liks. Šiuo metu pasiūlymų korekcijoms nėra. Mes ir patys dirbame su autobusų vairuotojais, ypač naujų atsiradusių maršrutinių taksi. Manome, kad tarp vairuotojų ir dviratininkų turi būti civilizuotas sutarimas. Linija yra skirta visiems, ir visi turi draugiškai gyventi. Dabar sumažėjo maršrutinių taksi, kultūra pasikeis. O situacija yra kokia yra.