Dituviškius piktina šiukšlinos bėdos

Maža to, kiti gyventojai skundžiasi, jog sodų valdžia kenkia jiems versdama gyventi prie konteinerių.

Degino tik žaliąsias atliekas?

Į redakciją paskambinęs vyras pasakojo, jog jau kelis kartus teko kviesti ugniagesius dėl sodų administracijos deginamų atliekų. Anot vyro, dėl deginamų atliekų dūmų neįmanoma tverti aplinkiniuose sklypuose.

"Kokį atliekų tvarkymo pavyzdį rodo bendrijos valdžia?" - stebėjosi vyriškis.

Kad jo minimoje teritorijoje kažkas buvo deginama, įsitikino ir žurnalistai - keliose kiemo vietose mėtėsi apdegę kelmai, pelenų krūvelės.

"Dituvos" sodininkų bendrijos pirmininką Tadą Vaitkų tokie kaltinimai nustebino - jis pripažįsta, jog po tvarkymosi akcijos "Darom" išties buvo susikaupę nemažai žaliųjų atliekų, kurios buvo sudegintos, tačiau krūvoje jokių draudžiamų deginti dalykų esą nebuvo.

"Pagal įstatymą yra priešgaisrinis aprašas, kuriame minima, jog ugniagesiams pranešti reikia, jei deginama daugiau nei 5 kubiniai metrai atliekų. Sodininkai kartais savo atliekas sudegina ir "bačkoje", tada nepraneša. Bet yra žmonių, kurie skundžiasi dėl visko, o jei uždrausime deginti, tada tas šakas ir lapus rankiosime iš griovių ir pakelių. Pagal bendrijos įstatus žmonėms kompaktiškose laužavietėse atliekas leidžiame deginti iki birželio 1 dienos", - sakė T. Vaitkus ir aiškino, jog senas padangas ir bendrija, ir pavieniai sodininkai atiduoda į specialias atliekų surinkimo aikšteles, o kitas atliekas sumeta į soduose esančius konteinerius.

Pirmininkas tvirtino, jog ugniagesiai gesinti jų laužavietės nevažiavo nė karto - esą kartais iš jų sulaukia skambučio, ar ne jie degina, tačiau didesnį laužą kurti besiruošiantys bendrijos darbuotojai apie tai ugniagesiams praneša iš anksto. Žaliąsias atliekas norinčių deginti gyventojų prašoma apeiti kaimynus ir atsiklausti, ar nėra sergančių žmonių ar vaikų, kad vėjo papūsti dūmai jiems nepakenktų.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Priekulės komandos darbuotoją Zenoną Jencių tokie kaltinimai bendrijos valdžiai irgi nustebino.

"Padangų tikrai niekas nedegina - būtų didelė bauda, - sakė ugniagesys. - Į Dituvą važiuojam kiekvieną dieną - tai šiukšlinės, tai konteineris, tai kokios šiukšlės užsidega. Žmonės skambina, ir važiuojam, bet dažniausiai degina visokias šakas, pernykščius lapus. Ten jie gyvena vienas prie kito, kažkas pradeda rūkti, jie iškart skambina, o mes važiuojame."

Z. Jencius tvirtino neatsimenąs, kad būtų tekę vykti gesinti laužavietės Dituvoje, kurioje degtų padangos ar panašūs dalykai.

Mažina konteinerių

Dėl šiukšlių skundėsi ir Dituvos gyventoja Iveta.

"Turime problemą dėl konteinerių, kurie pagal taisykles privalo būti ne arčiau 20 metrų nuo gyvenamojo namo, tačiau jie stovi daug arčiau. Pirmininko prašėme, kad patrauktų, bet, negana to, dar kelis pastatė", - sakė mažus vaikus auginanti mama ir pridūrė, kad konteineriai nuolat traukia benamius bei girtuoklius.

STRATEGIJA. Anot Dituvos sodų bendrijos pirmininko, konteinerius stengiamasi išdėstyti prie apleistų sklypų. Skaitytojos nuotr.

T. Vaitkus pripažįsta, jog problema išties yra, tačiau ji esą sprendžiama.

"Mažiname konteinerių skaičių - "stambiname vietas". Kai kur jau esame pabetonavę, padarę tokius narvus, tačiau bėda, jog turime 6,5 tūkstančio sklypų, gatvelės siauros, o rasti vietą, kad iki konteinerio nereikėtų eiti pusantro kilometro, labai sudėtinga. Tarpusavyje sarkastiškai pajuokaujame, kad kiekvienas konteinerio nori netoli sklypo, bet ne šalia jo, o tokių vietų praktiškai nėra", - sakė T. Vaitkus ir pridūrė, jog šiuo metu konteinerius stengiasi išdėstyti prie apleistų sklypų.

Pernai konteinerių nebeliko 3 vietose, šiemet žadama panaikinti dar 4 vietas. T. Vaitkus tikino žinantis ir apie Ivetos atvejį - esą šiuo metu vyksta gatvių asfaltavimo darbai, tad atliekų talpyklų nespėta patraukti, tačiau artimiausiu metu jos bus perkeltos už 100 metrų nuo moters gyvenamosios vietos.