Diskutuota dėl socialinių darbuotojų atlyginimų

Diskusijoje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė, Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, miesto Tarybos nariai, socialinių paslaugų įstaigų vadovai ir darbuotojai. Aptartos esminės socialinių darbuotojų užmokesčio sistemos problemos.

J. Simonavičiūtė teigė, kad Lietuvoje darbo užmokesčio sistema tikrai yra problematiška. "Savivaldybės vykdyto tyrimo metu patikrinti sektoriai, ar yra diferenciacija. Skirtumų esama: kultūros darbuotojų algos pastoviosios dalies koeficientas yra 8, socialinių darbuotojų - 4,5." Vicemerė tikino, jog Savivaldybė turi padėti sutvarkyti šią sistemą. Ji turinti būti aiški, suprantama - tik tada bus galima nustatyti, ar ji vykdoma teisingai, ar ne.

"Džiugu, kad Savivaldybė inicijavo tyrimą, kurio rezultatai aiškiai parodė, kad socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų atlyginimai iš visų kitų sektorių - kultūros, švietimo, sporto - yra mažiausi. Šią situaciją jau seniai žinojome ir ji liūdina," - teigė D. Stankaitienė.

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Liekis patvirtino, kad pernai komitetas socialinių darbuotojų atlyginimo klausimą nagrinėjo. Remiantis Socialinių reikalų departamento skaičiavimais, buvo nustatyta, kad iš sutaupytų pinigų likučio būtų buvę galima pakelti apie 30 proc. socialinių darbuotojų atlyginimų. Nepaisant to, buvo nuspręsta atlyginimus visiems didinti vienodai. S. Liekio teigimu, 2017 m. socialinės paramos lėšos, siekusios 7 mln. eurų, buvo paskirstytos įstaigoms, būstams neįgaliesiems pritaikyti, kitai paramai, tačiau ne algoms. Šiemet sutaupytų socialinės paramos lėšų nėra.

GALIMYBĖ. Manoma, kad iš sutaupytų pinigų likučio būtų buvę galima pakelti apie 30 proc. socialinių darbuotojų atlyginimų, tačiau tai Klaipėdos savivaldybė nepadarė. Redakcijos archyvo nuotr.

D. Kepenis teigė, kad egzistuojanti parlamentinė kontrolė suteikia Seimui teisę prižiūrėti, kaip vykdomi įstatymai, tačiau savivaldybės taip pat turi teisę lanksčiai juos priimti ir atsiliepti į gyventojų lūkesčius. T. Tomilinas akcentavo, kad svarbiausias pinigų skirstymas vykdomas ne Vilniuje, o pačioje miesto savivaldybėje. "Žinoma, yra išlaidų, mokestinių galimybių riba, tačiau kiekviena savivaldybė turi tam tikrus pinigų rezervus, skirtus socialinei paramai. Ji pati nustato, kur ir kaip juos panaudoti." Anot jo, socialiniai darbuotojai taip pat turi teisę apie tai žinoti ir siekti pokyčių.

"Atlyginimų politikoje yra betvarkė - ilgalaikė, susiformavusi per daug metų. Viskas priklauso nuo aktyvumo ir grupių gebėjimo kolektyviai reikalauti savo teisių. Požiūris į socialinių darbuotojų algų kėlimą yra gan palankus, tad tereikia labai sistemingai, nuosekliai to siekti", - mano T. Tomilinas. Arvydas Dambrauskas, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas pritarė, kad didžiausią jėgą turi sistemingai veikiančios organizuotos grupės, profsąjungos. Deja, Lietuvoje jų nėra, todėl būtina jas kurti.

Roma Martinkevičienė, Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos "Solidarumas" vadovė tvirtino, jog dėl savo narių gerovės kovoja jau dešimtmetį. "2008-aisiais prašėme atkreipti visuomenės, politikų dėmesį į apgailėtinas algas, tačiau nebuvome išgirsti. Mūsų pastangos buvo nevaisingos ir 2011, ir 2017 metais. 2018-aisiais jau sulaukėme ministerijos palaikymo, tačiau Klaipėdos savivaldybė mūsų vis dar negirdi. Mes - ne pašalpų prašytojai, o dirbantys žmonės, kuriems pinigai taip pat labai svarbūs", - sakė ji.

T. Tomilinas ragino Klaipėdos socialinių įstaigų darbuotojus nenuleisti rankų ir toliau reikalauti sau naudingų sprendimų. Jis dėkojo jiems už drąsą. "Lietuvoje nepasitenkinimas rodomas per retai. Labai didelė dalis darbuotojų dėl politinių, pilietinių motyvų stokos nesiryžta viešai diskutuoti šiuo klausimu. Savivaldybėse vyrauja bendra tendencija - kalbama mažai, retai, labai bijoma kokių nors sankcijų iš valdžios. Vis dėlto kai kuriose socialinėse grupėse pastebimas proveržis - jos jau sugeba kalbėti viešai, pasakyti savo poreikius, priminti, kas buvo žadėta ankstesnės vyriausybės ar prieš rinkimus. Drąsa yra tarsi lemiamas redakcinis žodis norint pasiekti geras algas ir stabilų jų augimą."