Diskusijų ciklas "Kalbos kelias" beldžiasi į žmonių savimonę

Diskusijų ciklas "Kalbos kelias" didelio žmonių susidomėjimo nesulaukė. Į renginį atvyko vos keli uostamiesčio gyventojai, tačiau tarp jų švietimo įstaigų vadovų, lietuvių kalbos mokytojų ar dėstytojų matyti nebuvo.

Organizatoriai tikino, jog informaciją apie renginį išsiuntė visoms Klaipėdos švietimo įstaigoms ir svarstė, kad mažas susidomėjimas renginiu galėjo būti dėl prasto oro. Tačiau optimizmo organizatoriai neprarado ir ketina "Kalbos kelio" diskusijų ciklą surengti dar 10 kartų įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Kretingoje.

Išsamius ir be galo įdomius pranešimus apie lietuvių kalbą, jos raidą ir svarbą pranešėjai skaitė vos keliems uostamiesčio gyventojams. Pranešėjai džiaugėsi, kad nors keliems žmonėms lietuvių kalba vis dėlto yra svarbi.

Pirmąjį susitikimą "Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos" pradėjo Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Inga Strungytė-Liugienė. Ji susirinkusiems dalyviams skaitė pranešimą "Rašto kalbos atsiradimas: priežastys ir aplinkybės".

Vėliau diskusiją tęsė Klaipėdos universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Lubienė, kuri pasakojo apie lietuviško žodžio paslaptis.

Diskusiją užbaigė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, kuris kalbėjo apie tai, jog mes kiekvienas esame kalbos kūrėjai.

Jis sakė, jog nors mokykloje mokome vaikus skaityti ir rašyti, tačiau turime jiems paaiškinti, kodėl gimtoji kalba yra be galo svarbi. Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime, kad galime kalbėti bet kaip, svarbu, kad suprastume, ką kalbame.

"Lietuviškai kalbėkime bet kaip, o angliškai kalbėkime taisyklingai. Labai įdomi logika, tiesa? Kaip mes galime kalbėti bet kaip, jeigu turime vienodai suprasti tam tikrus dalykus, tokius kaip įstatymai", - sakė A. Antanaitis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas pabrėžė, jog kalbėti bet kaip negalima, nes mes visi esame atsakingi už lietuvių kalbą.

"Mes visi esame kalbos kūrėjai ir kiekvienas esame atsakingas už kalbą. Kalba nėra kalbininkų, todėl reikia nebijoti padaryti kalbos klaidų, visi tą darome. Nereikia bijoti, bet reikia kalbėti lietuviškai, vartoti lietuvių kalbą", - pabrėžė A. Antanaitis.

Taip pat jis pastebėjo, jog šiuo metu Lietuvoje kaip epidemija sklinda lietuvių kalbos nevartojimas ir stipriai daroma anglų kalbos įtaka.

"Kalbos politika turi būti šiandien pakeista ir mes, kiek galėdami, ją keičiame nuo taisyklingumo, kuris išlieka kaip reikalavimas, eidami prie vartojimo. Lietuvoje kaip epedemija sklinda kalbos nevartojimas. Kalbu apie viešuosius užrašus, prekių ženklus, kurių mes negalime kontroliuoti. Atsirado beždioniavimo mada", - sakė A. Antanaitis.

Verslininkas, lietuvių kalbos draugijos narys Mindaugas Karalius taip pat pritarė Audrio Antanaičio mintims ir sakė, kad labai daug metų į lietuvių kalbą buvo žiūrima kaip į seniausią kalbą, kaip į kalbą, kurią reikia tyrinėti, normuoti, bet į ją niekada nebuvo žiūrima kaip į kalbą, kuri yra valstybės kūrimo įrankis.

"Visi privalo suvokti, kad lietuvių kalba nėra tik tyrinėjimo ir norminimo objektas. Visų pirma, svarbiausia vartojimas. Jeigu kalba nebus vartojama, tuomet jau nereikės nei tyrinėjimo, nagrinėjimo, nei norminimo", - sakė M. Karalius.