Dėmesys - ne bažnyčios pastatui, o bendruomenei

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pastate sovietmečiu buvo filharmonija. 1988 metų lapkričio 24 d. joje buvo surengtas paskutinis koncertas, o lapkričio 25 d. jos koncertų salėje jau vyko tos dienos vakarinės šv. Mišios. Taigi šiemet lapkričio 25 d. sukako lygiai 30 metų, kai ši bažnyčia grąžinta uostamiesčio tikintiesiems.

Pasak kunigo Viliaus Viktoravičiaus, bažnyčios pastatas turi išskirtinę istoriją. Ko gero, tai vienintelė bažnyčia, pastatyta Sovietų Sąjungoje, buvusi nacionalizuota, paskui grąžinta. Dėl šio proceso nukentėjo daug žmonių.

Kol kas artimiausiu metu bažnyčios pastato remontuoti neplanuojama. Akivaizdu, kad jis, statytas 1960-aisiais, sensta ir ateityje reikės nemažų investicijų jam sutvarkyti.

V. Viktoravičius sakė, kad šiais metais dėmesys buvo kreipiamas ne į bažnyčios pastatą, o į bendruomenę, t. y. į žmones, kurie renkasi po šio pastato stogu.

Praėjusį šeštadienį Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko Pastoracinės tarybos mokymai. Atvykę svečiai iš Vilniaus aiškino, kaip reikia komunikuoti, atsiliepti į žmonių lūkesčius.

Sekmadienį bažnyčioje vyko iškilminga šventė visiems - ir parapijos žmonėms, ir visiems klaipėdiečiams, ir svečiams. Koncertavo garsus operos solistas Liudas Mikalauskas.

"Žmonės galėjo jo pasiklausyti, pasidžiaugti, padėkoti Dievui ir vienas kitam už tai, kad jie yra kartu", - sakė V. Viktoravičius.

Šioje bažnyčioje renkasi labai įvairūs žmonės: ir sprendžiantys savo bėdas, ir padedantys kitiems, ateinantys tiesiog pasimelsti, pagiedoti, kai kurie gilinasi į tikėjimą, ieško Dievo.

"Pas mus ateina alkoholikai, lošėjai, narkomanai, kurie, galima sakyti, nėra praktikuojantys. Jeigu tokie žmonės nesiburs į bendruomenę, neturės palaikymo, didelė tikimybė, kad vėl pradės vartoti. Mes norime, kad žmogus keltųsi, kad turėtų kur ateiti pasikalbėti, pasisemti kitų patirties, kad sutvirtintų savo apsisprendimą", - kalbėjo kunigas aiškindamas, kodėl bažnyčia rūpinasi ir tokiais žmonėmis.

Parapijos bendruomenė turi daug veiklos ir šiuo metu bažnyčiai jau trūksta patalpų. Atsirado didelis parapijos namų su sale ir klasėmis poreikis.

Paklaustas, kada planuojama patenkinti šį poreikį, kunigas juokavo: "Scenarijų yra įvairiausių. Vienas - kai atrasiu debesėlį, kuris lyja eurais, galbūt ir doleriais, ir sugebėsiu pakišti maišą, tada iš karto ir pradedame statyti."