Dėmesio centre - Melnragė ir rekreacinės zonos

Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje svarstyta Klaipėdos miesto vystymo zonų prioritetų nustatymo schema. Ją pristatė ne jos rengėjai iš UAB "Sweco Lietuva", tad į daugelį komiteto narių ir posėdžio dalyvių klausimų nebuvo atsakyta.

Nors akcentuojama, kad minėta schema nėra teritorijų planavimo dokumentas, ji tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau manoma, kad pagal ją būtų galima rengti miesto bendrąjį planą (BP). Dabar dar galiojančiame miesto BP nebuvo išskirta prioritetinių zonų, ką siūlo dabar daryti šios schemos rengėjai. Taip esą neišsibarstytų miesto investicinės lėšos.

Schemos rengėjai siūlo vystyti miesto branduolį centre. Tai būtų pirmo prioriteto zona, II prioriteto zona būtų komercinė zona abipus Taikos pr. Rekreacinė zona būtų Smiltynėje, Girulių miškas, Žardės piliakalnis, Danės slėniai

Prioritetinėse teritorijose siūloma taikyti mokestines nuolaidas, pavyzdžiui, atleisti nuo žemės nuomos mokesčių, ir priešingai - taršioms įmonėms didinti mokesčius. Pateikiamos ir rekomendacijos, kaip reikėtų pritraukti privačias institucijas.

Zonų schemos vertinimas

Pasak minėto komiteto pirmininko Simono Gentvilo, panašios diskusijos buvo pradėtos prieš 6 metus, dabar turimas gana aiškus ir kompleksiškas dokumentas, galintis būti miesto BP rengimo pagrindu.

Anot Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, reikalingas aiškumas zonose, nes miestas gatvių laukuose tikrai nenuties. Vyr. architektas siūlo atskiru numeriu pažymėti Klaipėdos universiteto teritoriją ir taip išryškinti ypatingą jos potencialą. Didelių problemų parengtoje schemoje jis neįžvelgia ir mano, kad tai reikalingas dokumentas.

Praėjusią kadenciją miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetui vadovavusios architektės Ramunės Staševičiūtės manymu, kaip prioritetinės zonos turi būti pažymėtos pajūrio zonos, o ne gyvenvietės.

Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko manymu, turint nustatytas prioritetinis zonas, atsiranda aiškumas skirstant investicijas ir dingsta galimybė manipuliuoti.

Komiteto narys Valdemaras Anužis atkreipė dėmesį į tai, kad reikia suvaldyti taršos situaciją, nes nepatraukliose teritorijose vis tiek niekas nenorės gyventi nepaisant lengvatų. Pasak jo, teritorijos metų metais teršiamos, o skiriamos baudos yra "zuikio pasakos", tad reikėtų naikinti gamtos išteklių naudojimo leidimus.

Komiteto narė Aldona Staponkienė klausė, kaip koreliuosis uosto ir miesto BP. Pasak jos, minėtoje schemoje daugiau fantazijų nei realybės.

Buvo siūloma komiteto nariams surengti atskirą diskusiją su schemos rengėjais rūpimais klausimais. Tačiau galų gale po ilgų debatų sutarta minėtai schemai pritarti su dviem pastabomis: turi būti apsvarstytas Melnragės užstatymo klausimas, nubrėžtas raudonas brūkšnys ir kaip prioritetinė pažymėta teritorija nuo molo iki šiaurinės miesto ribos.

Tarp Melnragių - miestelis?

A. Mureika mano, kad į rekreacinį uostamiesčio potencialą turi būti įtraukta ir Melnragė. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog šios gyvenvietės krantas nuplautas 20 metrų. Tačiau Palangos paplūdimiams valstybė skiria milijonus, o Klaipėdai - nieko.

K. Macijausko manymu, vienintelė likusi teritorija, kur galėtų būti sukurtas miestelis yra tarp I ir II Melnragės. Pasak jo, žemės gyventojams gaila, o geležinkeliui - ne.

Pasak R. Staševičiūtės, negerai, jog plaukiant iš jūros pusės Klaipėda atrodo kaip didelis kaimas.

"Sakoma, kad reikia rodyti kranto liniją kaip mūsų prioritetą, tačiau niekam galvos neskauda, kad krantas tirpsta. Išgyvenu ne tiek dėl Melnragės, kiek apskritai dėl rekreacinių teritorijų. Manau, kad Klaipėda turi potencialą ir rekreacijos srityje. Rekreacinės zonos yra schemoje, bet jos pažymėtos ne kaip pirmas prioritetas, o kaip antras. Reikia jas parodyti kaip pirmą prioritetą ir puoselėti pajūrį. Mes verkiame, kad uostas galvoja plėstis į Melnragės pusę, į jūrą, išgyvename, kad visiems bus blogai, bet savo prioritetinėse zonose tų teritorijų nerodome. Kitas dalykas, vilniečiai važiuodami ilsėtis į Palangą ar Neringą atvyksta į Klaipėdą apsipirkti. Manau, kad mes galėtume tuos žmones pritraukti į savo teritoriją, kad jie ir pas mus galėtų ilsėtis", - sakė K. Macijauskas.

"Diskutuojame, ar teritorija tarp I ir II Melnragės turėtų būti užstatyta, ar palikta gamtinė zona. Šiandien po teisminių procesų ir pasirašius taikos sutartį jau leista ten Sauliui Trečekauskui statyti 132 metrų aukščio pastatą. Tačiau daugiau valstybinių sklypų šioje zonoje neformuojame, nes dabartinis planas to daryti neleidžia. Manyčiau, kad jeigu leidome vienam, tai darykime gyvenamą zoną. Viena schema rodo, kad ši teritorija galėtų būti naujai užstatyta. Tokia vieta Lietuvoje yra tik viena, nes visur kitur yra saugomos teritorijos. Norėtume, kad būtų pradėta diskusija dėl tos teritorijos užstatymo", - sakė S. Gentvilas.

Uostas tyli, miestas planuoja

Komiteto nariai domėjosi, kodėl minėtoje schemoje žiemos uostas pažymėtas kaip konversinė teritorija, Smeltės pusiasalis priskirtas III prioriteto zonoms, ir apskritai, kodėl vertintos uosto teritorijos. Atsakymas - užduotis rengėjams buvo vertinti visą miesto teritoriją.

Aštriai diskutuota ir dėl uosto zonų.

"Manyčiau iš schemos uosto zonas reikėtų išimti, nes jis turi savo žemę, - sakė S. Gentvilas. - I Melnragė rodoma II prioriteto zonoje. Mes esame mietas prie pajūrio ir vis dar paliekame žvejų gyvenvietę. Manau, į šią teritoriją reikėtų iš esmės žiūrėti kaip į prioritetą, nes tokios neturi joks kitas Lietuvos miestas".

Paklaustas, o kas būtų jeigu bus statomas išorinis uostas ir jam prireiks dalies Melnragės, S. Gentvilas atsakė: "Uostas šiandien tokių dalykų nerodo. Jis gyvena savo gyvenimą, mes - savo, ir kiekvienas planuojame savo teritorijas. Mes manome, kad pribrendo laikas Melnragę paversti iš žvejybinio kaimelio į normalią miesto teritoriją su visomis paslaugomis ir kurortine infrastruktūra. Mes ir rodome savo prioritetus I ir II Malnragėje, Giruliuose. Tai yra kurortinės miesto teritorijos, kuriose gali atsirasti normalūs paslaugų centrai. Norime parodyti, kad miestas plečiasi į šiaurę ir čia bus kokybiška gyvenama vieta. O kai uostas pasakys, kad kažkiek Melnragės atsignybs, prasidės diskusija iš naujo. Šiandien uostas tai neigia, tad mes galime planuoti toliau."