Bendrame Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tarybos posėdyje svarstytas meno objekto "Plunksna" pastatymo Smiltynėje klausimas. Objekto autoriai - vilniečiai skulptorius Tadas Gutauskas, architektai Gintaras Čaikauskas, Virginija Venskūnienė.
Į vilniečius menininkus kreipėsi Švedijos ambasada dėl šios šalies ir Lietuvos bendradarbiavimo 25 metų sukakties įamžinimo. Skulptūra esą būsianti Švedijos ambasados ir šios šalies verslininkų dovana Lietuvai.
Švedai pageidavo, kad šalių bendradarbiavimo ženklas atsirastų būtent Klaipėdoje, natūralioje aplinkoje, arčiau jūros, nes Klaipėda ir Stokholmas yra arčiausiai vienas kito ir abu yra uostai. Pasak T. Gutausko, švedai nenorėjo, kad būtų knaisiojamasi po istorinius dalykus, jie pageidavo lengvo akcento. Tinkama pasirodė į pakrantę įsmigusios plunksnos, simbolizuojančios žinią iš Švedijos, idėja.
Postamentui būtų naudojamas iš Švedijos atvežtas natūralus akmuo, priminsiantis, koks kraštas yra Švedija. Pati skulptūra būtų metalinė 7-8 m aukščio plunksna. Ant akmens būtų parašyta šiemet planuojamo Švedijos delegacijos vizito į Lietuvą data, iškaltas minimalus tekstas kuršių, lietuvių, švedų ir anglų kalbomis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Įvaizdžio komisijos pirmininkės Nijolė Laužikienės teigimu, iš esmės komisija tokiai idėjai pritarė, tik dėl vietos siūlė pagalvoti. Kitokio politinio pritarimo uostamiestyje dar nėra.
Vilniečiai sakė apsvarstę keletą vietos, kur plunksnos skulptūra galėtų atsirasti, variantų - ir Melnragėje (Vėtros gatvėje, prie pat jūros), ir Giruliuose (tarp kopų), ir ant molų, ir tiesiog smėlyje pakrantėje. Tačiau visos jos pasirodė esančios nerealios. Tinkamiausia buvusi Smiltynėje, ties keliu į Lietuvos jūrų muziejų. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pritarimas gautas.
Nė vienas iš posėdyje dalyvavusių klaipėdiečių architektų ir dailininkų nepritarė pasirinktai vietai - esą ji parinkta nerūpestingai, toli nuo jūros. Vienas iš argumentų - visai netoli jau yra Klaudijaus Pūdymo "Albatroso" skulptūra. Vilniečiai aiškino, kad "Plunksna" nepatenka į tą pačią projekciją, ji būtų kairėje pusėje. Klaipėdiečiai prisiminė, kad švedai iki karo Klaipėdoje turėjo konsulatą, tad abejoja, ar ne ten reikėtų tokio akcento. Jie teiravosi, ar nebūtų galima pirma išrinkti vietą, o tada prie jos taikyti meninį objektą. Paaiškėjo, kad vieta Smiltynėje su švedais jau suderinta.
Dėl pačios skulptūros uostamiesčio menininkai irgi išsakė nemažai pastabų - esanti banali, mintis lėkšta, semantika neperskaitoma, plunksna labiau asocijuojasi su rašymu, neperteikia šalių draugystės nuotaikos ir t. t. Pasigesta ir plastikos.
"Ėjau, pamačiau pievelę ir padėjau skulptūrą", - poziciją apibūdino uostamiesčio vyriausiasis architektas Almantas Mureika.
Klaipėdiečiai vilniečių pastangas įvertino kaip skubotą darbą. Be to, pateiktas tik vienas variantas, yra vienas autorius, nėra su kuo palyginti.
Išsakyta nuomonė, kad vietos parinkimą reikėtų palikti Savivaldybei. Esą ji turėtų aiškiai pasakyti, kad uostamiesčio architektai ir dailininkai atsisako svarstyti "politinių" skulptūrų klausimą. Uostamiestyje neva jau ir taip daug skulptūrų, kurioms jie nepritarė.
Vilniečiai, pristatę tik idėją, o ne techninį projektą, pastabas priėmė gana asmeniškai. Jiems susidarė įspūdis, kad klaipėdiečiai pritartų tik savų menininkų kūriniams.
"Švedai nenori pompastikos, o jūs norite", - sakė T. Gutauskas.
"Niekas nėra prieš dovaną, bet padarykite ją gražiai", - replikavo A. Mureika.
Jau šiemet rudenį, pirmą spalio savaitę, laukiama aukščiausio rango Švedijos vadovų vizito į Vilnių ir Klaipėdą. Iki to laiko paties meninio objekto nebus spėta pastatyti, tačiau nusprendus, kur jis būtų ir koks, vizito metu toje vietoje būtų įkasta kapsulė. Pati skulptūra būtų atidengta kitais metais birželio 6-ąją.
Rašyti komentarą