Trečiadienį 95-ame, paskutiniame, vakare su Senąja Klaipėda ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitečio pirmininkas, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas skaitė paskaitą "Naujosios Uosto g. Nr. 5 pastato (slepiama) istorija". Tiesa, susitikimo metu skambėjo ne tik istoriniai faktai, bet pasipylė ir kaltinimai.
Pats D. Elertas turi surinkęs labai daug istorinių faktų apie tą pastatą vaiduoklį Naujosios Uosto g. 5. Pasirodo, jame 1926 metais turėjo butą ir gyveno pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas.
Tame pastate 19909 m. buvo įsikūrusi Karališkoji uosto statybos valdyba. Jame buvo ir gyvenamieji butai. Už to namo buvo didžiulis gražus sodas. Jame kurį laiką gyveno ir Liudvigas Hagenas, garsus uostų projektuotojas, ir tokia garsi asmenybė kaip Ričardas Vysockis, ir Jonas Šimoliūnas, labai daug kuo prisidėjęs prie Klaipėdos ir Šventosios uostų rekonstrukcijos. Buvo toks metas, kai tame pastate tilpo ir uosto statybos valdyba, ir net gintaro apdirbimo įmonė, ir dar gyveno žmonės. 1927 m. į jį persikėlė uosto direkcija. Po karo jame buvo įrengtos Klaipėdos laivų remonto įmonės dirbtuvės. Beje, 1950 metais Klaipėdos uoste dar buvo parkas.
Pastate yra išlikę ir puošnūs laiptų turėklai, ir originalus flagštokas, ant kurio turėjo kabėti Lietuvos vėliava, ir puošnios grindys, ir kt. "Tame pastate - istorinės atminties klodai", - sako D. Elertas.
Abejoja atliktais tyrimais
Istorikas D. Elertas mano, kad šio pastato vertė ne veltui slepiama šiais laikais. Jis kelia klausimą, ar pastatas "išėjo" į gatvę, ar gatvė "įėjo" į pastatą? Ko gero, turi omenyje, gatvės paplatinimą.
Pasak jo, pastatų, kurie primintų jūrinę mūsų istoriją, yra likę tikrai nedaug. Šio pastato tyrimų buvo nemažai, tačiau tyrėjai nevertino pastato vertybių. Pasak D. Elerto, tiesiog nutylimas Zitos Genienės atliktas tyrimas. Jis mano, kad vėlesniems tyrėjams įtakos turėjo suinteresuotos įmonės. Anot jo, AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") neva buvusi suinteresuota, nes ruošėsi gabenti stambiagabaričius krovinius atominei elektrinei, o tas pastatas jai trukdęs platinti gatvę.
Viena iš tyrėjų architektė Snieguolė Stripinienė "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad tyrimų dėl šio pastato buvo atlikta tikrai nemažai. Ji tyrė pastato vertybes miesto užsakymu ir tikrai ne dėl "Klasco" interesų. Pasak jos, tas pastatas yra gražus, tačiau gaila, kad jis stovi būtent tokioje vietoje.
"Tyrimų daug, vis dėlto vilniečiai nusprendė, kad tą pastatą reikia palikti. Niekas neprieštarauja, kad tai yra senas užstatymas, vienas iš buvusios gatvės išklotinės formantų. Dabar jis yra įsikišęs į gatvę. Niekas nesako, kad tas pastatas negražus. Tiesiog jis stovi ne vietoje ir todėl jo likimas labai liūdnas. Tikriausiai, jeigu pastatas atsiranda viduryje gatvės, neįmanoma jo pritaikyti. Kad ir ką bedarytume, tas namas bus gatvės viduryje. Nei jame kas nors gyvens, nei jį kaip kitaip panaudosi. Gaila, kad tas namas stovi tokioje netinkamoje vietoje. Yra rizikingai išsikišęs į gatvę. O tyrimai dėl to pastato yra padaryti visi, kokie tik yra įmanomi. Ir tikrai "Klasco" manęs neprašė jai padėti", - sakė S. Stripinienė.
Deja, išgirsti "Klasco" atstovų nuomonės nepavyko - direktorius Audrius Pauža telefonu vakar nebuvo pasiekiamas.
Pastatas - saugus?
Istorikas stebisi, kad po daugelio metų pastatas parūpo ir Savivaldybei, mat ji norinti per jį nutiesti dviračių taką. Anot jo, siūlomi keli variantai, kaip išsaugoti pastatą ir nutiesti tą dviračių taką, tačiau Savivaldybė juos ignoruojanti.
Paskaitą klausiusieji žmonės pageidavo, kad D. Elerto istorinė medžiaga būtų perduota visoms toms vertinimo taryboms, kurios nusprendė, kad šis pastatas neturėtų būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Istorikas sako, kad ta medžiaga seniai yra, bet į ją nereaguojama.
Žmonės, besidomintys istorija, bando apsaugoti tą pastatą nuo sugriovimo ir mano, kad dabar, įsikišus Vilniaus paveldosaugininkams, jis esąs saugus. Pastatas šiemet esą buvo įtrauktas į vertybių registrą ir UAB "Sweco Lietuva" rengiamame miesto bendrajame plane jis išliks.
Rašyti komentarą