Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė Asta Klimienė tik patvirtino šį faktą ir tikino, jog šiltėjantis klimatas daro neigiamą įtaką derliui.
Botanikos sodo direktorė pasakojo, jog sode šiais metais jau antrąjį kartą pražydo švelnioji gudobelė, o tai šiam augalui yra visiškai nebūdinga ir net prilygsta stebuklui. A. Klimienės tikinimu, šiltėjantis klimatas daro neigiamą įtaką derliui.
"Pernai buvo labai panašus oras, šiltas ruduo ir žiema, tai šiemet pamatėme, kad daugelis augalų turėjo mažiau vaisių. Tie, kurie rudenį žydėjo antrą kartą, o pavasarį dar kartą, vaisių turėjo mažiau.
Augalus sekina žydėjimas ir jie neturi laiko pailsėti, susikrauti energijos kitam sezonui.
Jiems toks neįprastas žydėjimas yra savotiškas stresas, išbandymas, o ir derlius tikrai sumenks", - sakė A. Klimienė.
Vietinė augalų flora į šiltėjantį klimatą reaguoja mažiau, jie linkę vadovautis šviesos ir tamsos ciklais. Tačiau augalai, atvežti iš šiltesnių kraštų, dar neturi susiformavusio sezoniškumo, tad dėl šiltų orų jų vegetacija užsitęsia.
"Šiltesnių kraštų pietiniai augalai kartais net iki pat dabar žaliuoja, žydi, o kai kurie nenustoja žydėti dar nuo vasaros. Jei ateitų šalčiai, šie augalai labiausiai nukentėtų. Jei šalnų nebus, jie paprasčiausiai nužydės, tačiau pavasarį ar vasarą jau nebebus tokio gausaus arba įspūdingo žydėjimo", - pasakojo A. Klimienė.
Tokiems augalams, kuriems įprasta žydėti rudenį, rožėms ar jurginams, šilti orai didelės įtakos neturi. Tokių augalų vegetacija yra gana ilga, tad jie ilgiausiai gali žmones džiuginti žiedais.
"Šių procesų mes sustabdyti negalime, nebent, kai naktį yra pranešama minusinė oro temperatūra, gelbėdami augalą jį uždengtume, kad jis nenušaltų. Uždengti augalą galima eglišakiais, nendrėmis, agroplėvele, sudžiūvusiomis smilgomis", - patarė A. Klimienė.
A. Klimienės tikinimu, jei ateinantis žiemos sezonas bus pakankamai šiltas, tačiau kelias dienas oro temperatūra nukris iki -10
Rašyti komentarą