Dėl muzikinio meras kibs į atlapus premjerui

Kultūros bendruomenėje sklinda skirtingų šaltinių atsakingose valstybės institucijose pranešta žinia apie Kultūros ministerijos planus nukreipti Muzikinio teatro pastato Danės g. 19 rekonstrukcijai planuotą skirti finansavimą kitoms reikmėms – šiuo metu įgyvendinamam projektui, kurio metu Palangos vasaros estrada yra verčiama koncertų sale ir pritaikoma orkestro poreikiams.

Šitoks prioritetų pokytis natūraliai keltų klausimą dėl tolesnio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, kurio steigėja yra Kultūros ministerija ir kuriame dirba pustrečio šimto klaipėdiečių, egzistavimo. Tačiau iki šiol Klaipėdos miesto savivaldybė iš ministerijos jokios oficialios informacijos šiuo klausimu nebuvo sulaukusi.

Susiklosčiusi situacija nemaloniai nustebino Klaipėdos kultūros ir meno tarybą bei miesto merą. Mat daugelį metų su kelių kadencijų kultūros ministrais gvildenta, daugybę viešų diskusijų patyrusi, įvairių specialistų grupių bei visuomenės siūlymų bei vertinimų sulaukusi uostamiesčio Muzikinio teatro pastato ateitis šiemet pradėjo įgauti apčiuopiamus kontūrus.

Šiuo metu yra tikslinamas Muzikinio teatro sklypo detalusis planas, numatant esamo teatro pastato rekonstrukciją jį išplečiant. Darbai finansuojami iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto.

Rekonstrukcijos projektas planuotas įtraukti į valstybės investicinių projektų sąrašą rengiantis 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Atnaujinant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą, jį siūloma kompleksiškai suremontuoti, pakeičiant ir moraliai pasenusią scenos įrangą bei interjerą.

Anot Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko, susidariusi padėtis prašosi išsamaus centrinės valdžios atstovų komentaro, nes Vakarų Lietuvos kultūros plėtrą palaikantis uostamiestis neturi abejonių dėl savo kultūros sektoriaus prioritetų ir perspektyvų.

„Muzikinis teatras – vienas iš istorinį tęstinumą turinčių Vakarų Lietuvos regiono kultūros židinių. Tai daugelio uostamiesčio kultūros ir meno pakraipos studijų įstaigų absolventų, iš kitų miestų į Klaipėdą gyventi arba dalyvauti meno projektuose atvykstančių scenos menininkų darbo vieta, – akcentavo meras. – Šis teatras seniai prašosi steigėjo dėmesio, palaikymo, stiprinimo. Tuo metu Kultūros ministerijos pozicijos neapibrėžtumas verčia situaciją nenatūraliu dviejų kaimyninių savivaldybių konkuravimu dėl visam regionui reikšmingo objekto. Klaipėdos miesto savivaldybė palaiko Palangos plėtrą. Tačiau tradicijos naikinimui uostamiestyje kategoriškai nepritariame.“

Uostamiesčio kultūros specialistai nuogąstauja, kad atsisakymas finansuoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimą reikštų netoliaregišką, kompetencijos stokojančią valstybės kultūros politiką. Situacija esą primenanti Lietuvos nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus likvidavimo istoriją, vykusią prieš kiek daugiau nei dešimtmetį. Tuomet klaipėdiečiai Seimo nariai ragino Kultūros ministeriją mainais įsteigti Klaipėdos apskrities filharmoniją, tačiau į siūlymus atsižvelgta nebuvo.