Dėl išdygusios tvoros Dituvoje - konfliktai

Dituvos sodų bendrijoje sklypus turintys žmonės atnešė į "Vakarų ekspreso" redakciją raštą su parašais. Jie piktinosi, kad nuo praėjusio pavasario nebegali pasinaudoti daugybę metų buvusiu praėjimu iš Kurapkų gatvės į Rožių gatvę.

"Dituvos soduose sklypą turiu jau 30 metų. Visada į autobusų stotelę eidavau per šią vietą, nes taip daug arčiau. Tiesa, tenka perlipti kelis vandens kanaliukus, bet mes pasitiesiame lentas ir pereiname", - pradėjo pasakoti į redakciją atėjusi Virginija Beniušienė.

Pasak jos, praėjusį pavasarį patraukusi įprastu keliuku ji atsitrenkė į tvorą.

"Negalėjau patikėti, kad taip savavališkai galima užsitverti valstybinės žemės sklypą. Tai juk maždaug 5 metrų pločio ir 20 metrų ilgio žemės gabalas", - stebėjosi ji.

Jos žiniomis, tvora praėjimą užtvėrė toje vietoje namą pradėję statyti savininkai.

"Statybininkai mums aiškino, kad pirmininkas leido. Bet kodėl dėl to turi kentėti kiti žmonės? Visi statėmė ir visi įsitekome savo teritorijose", - stebėjosi V. Beniušienė.

Pasak jos, anksčiau iki stotelės ji nueidavo vos per 5 minutes, o dabar aplinkui tenka kulniuoti 15 minučių ir ilgiau.

"Dar nieko nesakytume, jei nereikėtų tempti daržovių ir vaisių prikrautų pintinių. Juk iš sodų žmonės grįžta ne vien rankinukais nešini, namo vežasi krūvas gėrybių", - pasakojo moteris.

Anot jos, tokių atvejų, kai šitaip tyliai užsigrobiama valstybinė žemė, Dituvos soduose buvo ne vienas.

NE PROBLEMA? Einant tiesesniu keliu iki autobusų stotelės reikia įveikti ir vandens kanalus, bet ši kelią pamėgę sodininkai tikina, kad tai ne kliūtis.

"Žmonės tyli, taip ir dygsta labirintai. Kas bus, jei visi pradės tverti tvoras kur tik panorėję?" - retoriškai klausė moteris.

Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus šią istoriją vertino dviprasmiškai. Anot jo, šiuo atveju jis įžvelgiantis daugiau pavydo apraiškų nei realių problemų.

"Teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad tas praėjimas iš tikrųjų buvo nenaudojamas, žolė buvo kone iki pažastų. Tačiau, nepaisant to, užtvėrimas yra nelegalus. Tiesiog statybas vykdantys žmonės aiškina, kad tai padarė saugumo sumetimais, nes jiems jau buvo pavogę statybines medžiagas. Tą vietą buvo pamėgę asocialūs asmenys, ten ir gamtinius reikalus atlikdavo. Tas valstybinės žemės ruoželis tikrai nėra didelis - tarp dviejų sklypų maždaug metro pločio praėjimas", - pasakojo T. Vaitkus.

Pirmininkas sakė pasiūlęs nepatenkintiems žmonėms kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.

"Pažadėjau padėti parašyti ir skundą, bet taip niekas ir neatėjo. Mano žiniomis, į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi ir sklypą apsitvėręs žmogus. Jis prašo leisti išpirkti įsiterpusį valstybinės žemės gabalėlį. Jei toks sklypas nėra didesnis nei 2 arai, pagal įstatymus tai yra galima daryti.

Žinoma, jei Nacionalinė žemės tarnyba sulauks kitų gyventojų pasipriešinimo, leidimo privatizuoti greičiausiai neduos.

Tačiau pagal esamą tvarką skųstis turėtų suinteresuoti asmenys. Jie turėtų būti šalia esančio sklypo savininkais arba bent jau bendrijos nariai, o ta moteris, kuri renka parašus, net nėra mūsų bendrijos narė", - pasakojo pirmininkas.