Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengėjas - UAB "Sweco Lietuva" - atliko dviratininkų apklausą. Tiesa, joje nuomonę pareiškė tik 374 respondentai.
Pasak minėtos bendrovės Planavimo skyriaus vadovo Remigijaus Šimkaus, išsiaiškinta, kokiomis kryptimis ir kaip dažnai žmonės juda dviračiais, analizuoti gyvenamųjų vietų ir darboviečių taškai, gyventojų tankio duomenys ir kiti panašūs dalykai.
"Reikia atskirti, kur yra rekreacijos takai ir kur - kasdieninio susisiekimo takai. Viena yra, kai žmonės birželio-rugpjūčio mėnesiais važiuoja Girulių mišku poilsiauti prie jūros, o kita - kai kasdien vyksta dviračiu į darbą", - kalbėjo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Jis koncepcijose pasigedo aiškaus dviračių tako tinklo Minijos gatvės atkarpoje.
"Klaipėda - tai miestas su trimis pagrindinėmis automobilių gatvėmis, tad panaši situacija turėtų būti ir su dviračių takais", - kalbėjo politikas.
Jam antrino ir Lietuvos dviratininkų bendrijos narys klaipėdietis Darius Mileška.
GALIMYBĖ. Europos Sąjunga (ES) gali iš dabartinio finansavimo laikotarpio lėšų skirti pinigų dviračių takams įrengti tiems miestams, kurie turės pasirengę dviračių takų infrastruktūros plėtros planus. Beje, ir šio plano rengimas 85 proc. finansuojamas ES lėšomis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Aš esu vienas iš tų, kur su dviračiu kasdien važiuoju žiemą-vasarą, tad žinau, kad net dviejų kilometrų vingis, kai kasdien vyksti iš taško A į tašką B, jau yra blogai. Dviratininkas tokiu atveju važiuoja kiemais ar gatvėmis ir panaudotos lėšos takams būna bevaisės. Būtina viską kuo tiksliau apsvarstyti. Reikia daryti taip, kad žmogui būtų patogu kasdien dviračiu važiuoti į darbą, kad būtų įrengtos bortelių nuovažos, galėtų prasilenkti du dviračiai... Dabar yra daug vietų, kur dviračių takai yra tiesiog per siauri ir aplenkti kitą dviratininką yra labai pavojinga. Tenka išvažiuoti dviračiu į pėsčiųjų taką ir tada kyla konfliktų taip dviratininkų bei pėsčiųjų, - kalbėjo dviratininkas.
- "Sweco Lietuvos" atstovai pristatė tris dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano koncepcijos projektus, kurie pavadinti taip: "Status Quo", "Linijinė struktūra" ir "Žiedinė struktūra", tačiau koks paprastam žmogui skirtumas, kaip tai pavadinsi. Svarbu, kad būtų patogu", - pridūrė D. Mileška.
Po daugiau nei dviejų valandų diskusijų nuspręsta, kad nė vienas iš pateiktų variantų idealiai netinka, kad būtina juos visus sujungti ir parengti vieną koncepcijos planą.
R. Šimkaus teigimu, svarbu ne tik tai, kad kai kurių dviračių takų danga yra susidėvėjusi, bet ir tai, kad kai kurie takai nutiesti dar sovietmečiu, o per tiek laiko jau yra pasikeitusios takų normos. Netgi tie takai, kurie buvo įrengti prieš kelerius metus, nebeatitinka naujų normų. Dabar yra numatytos žymiai platesnės dviračių juostos tam, kad dviračiai galėtų laisvai prasilenkti.
Kai kuriems politikams buvo keista, kad dviračių takų koncepcijas rengia ne klaipėdiečiai, kurie puikiai žino savo miestą, tradicijas, o tolokai nuo pajūrio gyvenantys vilniečiai.
"Projekto autorius Evaldas Mickus iš nuomos punkto pasiėmė dviratį ir kelias dienas važinėjosi Klaipėdos dviračių takais, susipažino su situacija", - aiškino R. Šimkus.
Rašyti komentarą