Dar vienas skandalas: nevalytos nuotekos - ir iš daugiabučių

Taršos ir smarvės skandalas Klaipėdoje netyla: prokuratūra surado AB „Grigeo Klaipėda“ vamzdį, o patikrinimus pradėję vandens tiekėjai aptiko nelegalius vamzdžius daugiabučiuose. Internete žaibiškai plinta oficialus dokumentas, kuriame nurodoma, kad iš kelių daugiabučių į Smeltės upelį keliauja nevalytos buitinės nuotekos.

Kaip „Delfi“ paaiškino AB „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento vadovas Marius Martinaitis, taršos mastas kol kas nėra aiškus, mat, kaip ir „Grigeo“ atveju, buitinės nevalytos nuotekos susimaišiusios su lietaus vandens vandeniu, tad stipriai atskiedžiamos. Tačiau, anot M. Martinaičio, faktas, kad viskas iš daugiabučių vonių, virtuvės kriauklių ir tualetų keliauja į Smiltelės upelį, apeinant valymo įrenginius.

Aiškinamasi, ar daugiabučiuose tyčia įrengti vamzdžiai, kurie nuotekos nukreipia ne į „Klaipėdos vandenų“ valymo įrenginius, ar sovietmečiu statybininkai padarė broką.

„Mūsų nuotekų tinklų darbuotojai užfiksavo, kad galimai, na, dabar jau aiškesnė situacija – ties Statybininkų prospekto 17-ktu namu yra pajungtas buitinių nuotekų vamzdis į paviršinių nuotekų tinklą. Parašėme bendrijai, ne tik šitai, bet aptikome ir dar keliose vietose, tad parašėme ir kitoms bendrijoms, kad išsiaiškintų ar tai savavalis pasijungimas – tikėtina, kad toks ir yra. Prašome atsijungti. Statybininkų 17-to namo pirmininkė sureagavo, pasikvietė mūsų atstovus, namo vidaus infrastruktūras prižiūrinčias tarnybas, nustatė, kad namo viduje yra neteisingai sujungti vamzdžiai, sumaišyti, tad buitinių nuotekų vamzdis iš vienos laiptinės, vieno stovo nuotekos paduotas į paviršinių nuotekų tinklą. Panašią problemą turime ir I. Simonaitytės gatvės 29-tame name, kur irgi yra užfiksuota, kad galimai pajungtos nuotekos tiesiai į lietaus tinklą“, – sako M. Martinaitis.

Pietinės Klaipėdos dalyje, kaip teigiama rašte, iš daugiabučių su lietaus vandeniu nevalytos nuotekos keliavo į Smiltelės upelį. Jo priežiūra turėtų rūpintis savivaldybė, ne kartą valdininkai diskutavo, kaip jį sutvarkyti, mat pietinėje miesto dalyje prie šio upelio mėgsta laiką leisti benamiai, kurie taip pat prisideda prie upelio taršos ir šiukšlinimo.

Kas atsakingas už nuotekas, apie kurias pavyko išsiaiškinti? M. Martinaitis sako, kad daugiabučius namus ir vamzdynus turi prižiūrėti bendrijos. Po šio skandalo AB „Klaipėdos vandenys“ nusprendė tikrinti įtartinus namus.

„Darysime planinius patikrinimus, raginame bendrijų pirmininkus ir namus prižiūrinčias kitas organizacijas, kad ir jie iš savo pusės pasitikrintų, kur išleidžiamos buitinės nuotekos. Iki pirmo šulinio priežiūra priklauso namus eksploatuojančiai bendrijai ar organizacijai, tai yra jų atsakomybė. Mes suradome keletą namų, aišku, iš savo pusės tikrinsime ir toliau. Namų yra ne vienas šimtas mieste, tad būtų gerai, kad prisidėtų ir namus prižiūrinčios įstaigos ir organizacijos, pažiūrėtų iš savo pusės, kas negerai ir susitvarkytų. Teoriškai tokiu atveju mes turėtume tiesiog užkišti nuotekų vamzdžius, bet, patys suprantate,

Lietaus tinklais tekantis vanduo į valymo įrenginius nepatenka.

„Tai yra tarša, teoriškai, nuotekos praskiedžiamos, bet tai vienas namas – tarša, antras namas – tarša ir taip susidaro, tai yra bėda, tai yra negerai. Formaliai žiūrint, tokiu atveju turėtume tiesiog užkišti tą vamzdį. Kol kas mes nelindome, palikome išsiaiškinti patiems daugiabučių administratoriams. Mūsų tikslas, kad to nebūtų. Galbūt kai kur statybinis brokas, galbūt kai kur tyčia, gal kažkur net nebuvo galima kitaip pajungti. Jie turės pirkti kažkokius statybų darbus ir tvarkyti. Gal tie gyventojai ir nekalti tų namų, galėjo kur ir patys nežinoti. Aišku, nuo tokio kiekio Baltijos jūros žuvys išgyvens, bet taršos faktas yra“, – aiškina M. Martinaitis.