Dangės upės įveiklinimas po truputį juda į priekį

Trimis valtimis plaukta link Tauralaukio. Pirmasis sustojimas buvo prie Klaipėdos irklavimo centro - čia sportuoja per 300 įvairaus amžiaus irkluotojų ir dirba 12 trenerių.

Praplaukus Mokyklos gatvės viaduką dešinėje upės pusėje apie kadaise vykusią intensyvią laivybą liudija išlikę raudonų plytų sandėliai. Dabar čia įrengta nedidelių laivelių prieplauka.

SPORTAS. Upėje aktyviai treniruojasi irkluotojai.

Nuo čia urbanizuotą Dangės upės baseiną po truputį keičia natūrali gamta, o praplaukus Liepų gatvės tiltą, kairiame upės krante atsiveria Dangės slėnis.

Prieš dešimt metų Klaipėdos miesto savivaldybė parengė galimybių studiją, kurioje buvo numatomas Dangės upės įveiklinimas sutvarkant krantines bei teritorijas aplink. Taip pat buvo ketinama upėje vystyti turizmą, tačiau iki šiol nuveikta palyginti nedaug - iki Tauralaukio pratęstas vandens kelias, išmatuoti gyliai bei pastatyti navigaciniai ženklai.

SIEKIS. Norima, kad Dangės upė būtų aktyviai naudojama.

Šiuo metu, rengiant miesto bendrąjį planą (BP), Dangės upės įveiklinimui miesto savivaldybė vėl rodo daugiau dėmesio.

Klaipėdos miesto BP numato upės ruože tarp Tauralaukio ir Liepų gatvės įrengti tris laivų prieplaukas, dviračių tiltu sujungti Tauralaukį ir Žolynų gatvę, prie Liepų gatvės tilto įrengti valčių nuleidimo vietą, slėnyje palei upę nutiesti dviratininkų bei pėsčiųjų takus.

Vicemeras Arūnas Barbšys artimiausiu metu ketina sušaukti Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos bei Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių posėdį. Pašnekovas pripažįsta, kad iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio, tačiau teigia, kad dabar reikia žiūrėti į priekį.

TURAS. Dangės upe politikai, žvejai, ekoaktyvistai plaukė jau ne pirmą kartą.

"Sutvarkius aplinką ir senuosius sandėlius upės pakrantėje, pastačius prieplaukas, bus galima padaryti miesto gyventojams ir svečiams malonią rekreacinę zoną. Žadame pradėti nuo valčių nuleidimo vietos sutvarkymo prie Liepų gatvės tilto", - pasakojo A. Barbšys.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas ir Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža sako, kad upei įveiklinti reikalinga ilgalaikė strategija. Tuomet būtų galima vykdyti nuoseklų darbą.

LAIVAI. Plaukiant upe pakrantėje matoma ir senesnių, ir naujesnių pavienių laivelių.

"Savivaldybė stokojo jūriško požiūrio į Klaipėdos miestą. Tarpukario Lietuvoje Dangėje švartavosi dideli laivai. Anuomet stambūs laivai į "Klaipėdos energiją" plukdydavo anglis. Šiuo metu upės krantinės yra dekoratyvinės. Jas statant nebuvo konsultuojamasi su specialistais. Įveiklindami Dangės upę turime sukurti specialistų komandą, kuri tikslingai dirbtų žiūrėdama į ateitį. Turime puikių specialistų, todėl reikia jų potencialą išnaudoti", - aiškino P. Bekėža.

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žvejybos asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis skundžiasi, kad priekrantės žvejams iki šiol nėra sukurtos infrastruktūros. Pašnekovas viliasi, kad Savivaldybės pažadas pastatyti gervę prie Pilies tilto išsipildys ir priekrantės žvejams nors taip palengvins darbą.

“Per trisdešimt nepriklausomybės metų nieko nepadaryta. Nei vietos persirengti ir nusiprausti nėra. Žvejai tikisi, kad artimiausiu metu bent jau bus pastatyta gervė, nes tokio pažado sulaukėm. Aš pats tikiuosi, kad artimiausiu metu atsiras savarankiškai veikiantis Klaipėdos vietos vandenų administravimo juridinis vienetas, kuris tinkamai galės rūpintis miesto vandens telkiniais”, - sakė M. Rimeikis.

BĮ "Klaipėdos paplūdimiai" vyriausiasis specialistas Deivis Bilkštis pabrėžė, kad turi būti įveiklinami vietiniai vandenys: Malūno parko tvenkinys, Dangės bei Smeltalės upės, Vilhelmo kanalas. Tai esą turi būti vienos įstaigos prerogatyva. Anot pašnekovo, šiuo metu viskas yra daroma sudėtingai.

"Norint įveiklinti upę reikia sukurti infrastruktūrą. Kol to nebus sukurta, nieko nebus. Galime plaukti laiveliais, bet sustoti atsigerti kavos, suvalgyti ledų ir pasimėgauti gamta galimybės nėra", - kalbėjo D. Bilkštis.