Danės skvero konkursas įkalė pleištą tarp valdžios ir architektų

Vakar Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos iniciatyva surengtame atvirame bendrame jos bei Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narių posėdyje kalbėta apie šiemet įvykusį Danės skvero ir krantinių sutvarkymo projekto parengimo paslaugų pirkimo konkursą. Į posėdį pakviesti užsakovo atstovai, konkurso nugalėtojai, skvero sutvarkymo koncepcijos autoriai.

Dabartinio Danės skvero ir fontano projekto autorė architektė Jadvyga Kijauskienė, šitą skverą suprojektavusi 1977 metais, beveik po keturių dešimtmečių stebisi, kad niekas neklausia jos nuomonės - neva tiesiog nuspręsta fontaną griauti, ir viskas. Jos manymu, tokiame svarbiame miesto objekte darant permainas apie jas būtina diskutuoti su visuomene.

Beje, architektė stebėjosi, kodėl neparodytas ir antras parengtas skvero sutvarkymo projekto variantas. Ir konkurse bendrovės "Hidroprojekto statyba" prašymu dalyvavęs bei laimėjęs architektas Romas Gailius, ir antrą vietą užėmęs įmonei "Geoprojektas" talkinęs architektas Edmundas Andrijauskas teigė negalintys viešai supažindinti susirinkusiųjų su savo darbais, nes neturintys tokių įgaliojimų iš savo užsakovų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas posėdyje nedalyvavo, tačiau raštu išdėstė savo nuomonę.

Jo teigimu, nėra etiška nagrinėti kitos institucijos, t. y. Savivaldybės, vykdyto viešojo pirkimo būdo ir eigos, nes prieš konkursą LASKAO pati atsisakė bendradarbiauti vertinant konkurso pasiūlymus. Architektų organizacijos atstovai nedalyvavo ir viešame Danės krantinių ir skvero projektinio pasiūlymo pristatyme, vykusiame gruodžio pradžioje.

Kai kurie architektai mano, kad jeigu jie nedalyvavo, tai nėra nė ko vandens drumsti. Tačiau LASKAO vadovybė aiškino, esą Europos architektų sąjunga nerekomenduoja architektams dalyvauti vadinamuosiuose paslaugos pirkimo konkursuose, kuriuose pažeidžiamas anonimiškumo principas, kai vertinimo komisija žino, kieno darbą svarsto, ir neišvengiama subjektyvumo. Be to, tuose konkursuose idėjos neaptariamos su visuomene.

LASKAO atstovai tikino pasisakantys už vadinamuosius svarbių miestui objektų architektūrinius projekto konkursus, siūlančius kelis variantus, iš kurių renkamas geriausias. Tačiau S. Budinas priminė, kad pirkimo būdo perkant visuomenei svarbių objektų projektus ir projektavimo paslaugas pasirinkimas yra Savivaldybės administracijos išskirtinė teisė, įgyvendinama remiantis Savivaldos bei Viešųjų pirkimų įstatymais.

"Sutinku, kad į diskusijas dėl visuomenei svarbių objektų reikia įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Pritarčiau ir siūlyčiau, kad tokiems objektams būtų organizuojami atviri tarptautiniai architektūriniai konkursai, kviečiant dalyvauti užsienio architektus, teikiant pasiūlymus bei tarptautinius architektūros ekspertus vertinant, tačiau tam tikslui Savivaldybėje yra būtina sukurti aiškią tvarką, kokiais atvejais mes galėtume pasirinkti tokį konkurso organizavimo būdą. Tokios tvarkos parengimą planuojame atlikti ateinančių metų pirmajame pusmetyje.

Kalbant apie visuomenės įtrauktį, mes turėtume išnaudoti ir daugiau galimybių, tarp jų ir praktinius seminarus ("workshop'us") bei tarpinių projektavimo rezultatų aptarimus su tikslinėmis grupėmis. Manau, kad šia galimybe ateityje naudosimės plačiau", - sako S. Budinas.

Vakar labai daug diskutuota apie tai, kad galbūt apskritai nė vienam architektui reikia nebedalyvauti tuose konkursuose. Buvo keliamas klausimas, kad nedalyvavimas nėra geriausia išeitis, ir ne todėl, kad tų architektūrinių konkursų būna nedaug, o ir architektams reikia užsidirbti duonos, bet ir todėl, kad pastaruoju metu konkursuose dalyvauja ir projektuoja vos ne patys statybininkai.

Buvo siūlyta sėsti prie stalo ir kalbėtis su Savivaldybe, nors tam pritarė ne visi. Be to, siūlyta reguliariai sekti tuos konkursus ir viešai pareikšti reakciją į juos. Dėl vieno vakar sutarė visi architektai - esą toliau tylėti nebegalima.