Danėje regi laivelių uostą

Minėtos teritorijos detalusis planas buvo pradėtas rengti 2013 metais, o pernai gruodį miesto Taryba patvirtino jo koncepciją.

Visuomenei šiemet buvo pristatytas parengtas detalusis planas, kurio tikslas - numatyti mažųjų laivų uosto, susijusios infrastruktūros ir rekreacinės aplinkos statybos, tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, planuojamos teritorijos užstatymo kiekybinius ir kokybinius parametrus, komunikacijų įrengimą ir kitus būtinus dalykus.

Ko gero, pats svarbiausias dalykas ir yra piešiamoje vizijoje numatyta rekreacinė teritorija, kurioje galėtų atsirasti apie 300 vietų mažųjų laivelių uostas.

VIZIJA. Šalia uostelio planuojama statyti ir keletą rekreacinės paskirties pastatų - hostelį, kavinę, sporto centrą, jei bus poreikis, bus įkurta ir irklavimo bazė. Taip pat tolimoje ateityje netoli uostelio galėtų būti nutiestas pėsčiųjų tiltas susisiekimui su teritorija, kurioje kada nors, išsikėlus pramonės įmonėms, būtų kuriami gyvenamieji-komerciniai kvartalai. Vykdant statybas būtų išsaugomas nemažas rėžis pelkėtos pievos, kurioje auga dvi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys.

Domėjosi tik irkluotojai

Šiomis dienomis Savivaldybėje vyko viešas susirinkimas visuomenės pasiūlymams ir šio plano sprendiniams aptarti, tačiau jame rengėjai tesulaukė poros dalyvių, atstovavusių VšĮ Klaipėdos irklavimo centro interesams.

Iš šios įstaigos detaliojo plano rengėjai kelis kartus buvo sulaukę raštų su nuogąstavimais dėl irkluotojų saugumo suintensyvėjus eismui upėje.

"Visiškai neplanuoti, kad čia bus laiveliai, negalime. Jau yra parengti specialieji planai, kuriuose numatytos sąlygos laivelių eismui atsirasti ir planuojama ateityje pratęsti vidaus vandenų kelią iki pat Tauralaukio tilto. Žinoma, investicijos čia ilgalaikės ir turbūt viskas neįvyks nei per metus, trejus ar net visą dešimtmetį, bet planavimo dokumentai ir skirti planuoti į ateitį", - interesantus ramino Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Ji patikino, jog siekiama daryti kuo mažesnę intervenciją į pačią upę, uostelį įkuriant už tam tikros atitvaros, nesiaurinant upės vagos, nes ir dabar "prasilenkimas upėje vos vos yra".

Architektūros studijos UAB "Ekotektonika", rengusios projektą, architektas Arūnas Kilišauskas antrino, jog, norint išvengti didelės sumaišties, galimas projekto įgyvendinimo etapiškumas.

"Nebūtinai reikia statyti visą uostą, gali pradžioje būti tik mažas gabaliukas, pavyzdžiui, 50-70 vietų, vėliau būtų galima plėstis", - sakė A. Kilišauskas.

Abejojo poreikiu

Irkluotojų atstovas Jurgis Gocentas domėjosi galimybe sportininkams įsikurti būsimoje teritorijoje. M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, kad šiuo metu nėra tiksliai numatyta, kad bus skirtas plotas irkluotojams, tačiau "jeigu būtų toks poreikis, sklypas gali būti tam naudojamas, nes turi priėjimą prie vandens".

Pasak architekto A. Kilišausko, sklypą būtų galima nesunkiai pritaikyti irkluotojų poreikiams - būtų įrengtas slipas, pontoniniai tilteliai.

J. Gocentas akcentavo, kad pats svarbiausias dalykas yra irkluotojų saugumas.

"Jei bus vandens kelias, reikia ir ženklų. Ir vandenyje turi būti drausmė. Dabar, būna, plaukia kas kaip nori", - kalbėjo J. Gocentas, priminęs, kad pasitaiko, jog, praplaukus žvejų kateriams, apvirsta irkluojantys vaikai, jiems yra nesaugu.

"Kaip vyktų judėjimas, priklausys nuo valdytojo, nes jei bus vandens kelias, tai turės būti prižiūrimas ir naudojimasis juo", - pabrėžė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Vis dėlto Klaipėdos irklavimo centro atstovai abejojo, ar tikrai yra poreikis tokiam skaičiui laivelių švartuoti.

A. Kilišauskas tikino, jog poreikis vis auga - esą valtelių Klaipėdoje tik daugėja, o švartavimo vietų joms neatsiranda. Pavyzdžiu gali būti Pilies uostas, kuriame yra 320 vietų ir jos visos jau užimtos.

Kol kas - tik idėja

Pasak architekto, kai kada nors bus pradėti realūs darbai, bus kasama akvatorija, turėtų būti tvirtinami krantai, paaukštinama teritorija ten, kur turėtų stovėti pastatai, taip pat bus įrengiamos poilsio, žaidimų aikštelės.

Bendra viso 22 ha ploto teritorijos vystymo projekto vertė, skaičiuojant skirtingais aspektais, svyruoja. Nors kol kas nelabai norima manipuliuoti konkretesnėmis sumomis, A. Kilišausko teigimu, uostelio ir jo gyvavimui reikalingos infrastruktūros įrengimas teoriškai galėtų kainuoti 7,3-11,6 mln. eurų.

Kadangi viešame svarstyme daugiau pasiūlymų nesulaukta, pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, detalusis planas bus derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas. Urbanistikos skyriaus vedėjos teigimu, kalbėti apie datas, kada galima tikėtis ne tik planavimo, bet ir realių darbų, neverta, nes detaliajame plane jo įgyvendinimo terminas nėra numatytas.