Chaosas išprovokavo kalbas apie rinkliavą

Muziejaus vadovai dėl susidarančių spūsčių kaltina karietų savininkus. Pastarieji šaukia, kad žlugdomas jų verslas, o miestas svarsto galimybę apmokestinti į Smiltynę atvažiuojančius automobilius.

Daug auklių

Į delfinų pasirodymą automobiliu vaikus vežantis Pavelas iš Minsko įstrigo ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių spūstyje ir į artimiausią pasirodymą jis jau pavėlavo, tad teko papildomai laukti kelias valandos.

"Jūsų mieste buvau prieš kelerius metus. Ir tuomet keikiausi spūstyje. Galvojau, kad praėjus keleriems metams susitvarkysite. Tačiau niekas nepasikeitė. Tai nenormalu. Mūsų šalyje ši problema būtų išspręsta per metus", - piktinosi baltarusis.

Keliuku, kuriuo įdelfinariumą atvažiuoja lankytojai, bene labiausiai suinteresuotas Jūrų muziejus. Tačiau formaliai Smiltynė, taip pat ir visa jos infrastruktūra priklauso Klaipėdos savivaldybei. Tačiau ši be Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos žinios šioje teritorijoje negali net nusičiaudėti. O kai daug auklių, vaikas be galvos...

Kalčiausios - karietos?

LJM direktorė Olga Žalienė įsitikinusi, kad vieni didžiausių chaoso kaltininkų yra karietų savininkai.

"Mano manymu, jų ten yra daugiau nei iš pradžių buvo tartasi. Kita vertus, juk arklių traukiamos karietos juda kur kas lėčiau už automobilius. Todėl paskui jas ir nusidriekia didžiausios transporto priemonių eilės. Tačiau pripažinkime, kad ta problema yra sezoninė. Nei žiemą, nei rudenį čia nėra jokios netvarkos. Be to, mes savo interneto svetainėje rekomenduojame lankytojams automobilius palikti Klaipėdoje. Tačiau ne visi atsižvelgia į mūsų rekomendacijas. Ką daryti atvažiavusiems iš Nidos ar Juodkrantės? Jeigu jie mašinas paliktų prie perkėlos, aikštelė kaipmat prisipildytų. Mes problemą žinome ir artimiausiu metu susitiksime su Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovais ir žiūrėsime, ką galime padaryti, kur galėtume įrengti naujų stovėjimo aikštelių", - kalbėjo O. Žalienė.

SEZONINĖ. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė įsitikinusi, kad vieni didžiausių chaoso kaltininkų yra karietų savininkai, nes karietos juda kur kas lėčiau už automobilius ir paskui jas ir nusidriekia didžiausios transporto priemonių eilės. Tačiau tokia problema yra tik sezoninė. Mindaugo Milinio nuotr.

KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser sutinka, kad problemą reikia spręsti.

"Reikia žiūrėti, ką galime padaryti, nes dabar ten nei praeiti, nei pravažiuoti neįmanoma", - sakė ji.

Apmokestinti ar uždrausti?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisipažino, kad situacija Smiltynėje jam žinoma. Tačiau, jo teigimu, ją spręsti turėtų būti suinteresuotas LJM.

"Tai jų prieigos, galima sakyti, teatro rūbinė. Tačiau ir miestas nenusišalina nuo atsakomybės. Kita vertus, šiemet pakeisti situacijos neturime galimybių. O chaoso požymių, ypač lietingą dieną, kai į Smiltynę atvažiuoja ieškantys įvairių pramogų, ten pastebime. Nuo perkėlos iki delfinariumo nutiestas siauras keliukas. Natūralu, kad jame netelpa įvairios transporto priemonės - nuo kinkomojo iki didžiųjų autobusų. Nors ten ir įrengtos vadinamosios "kišenės", skirtos prasilenkti, jos neišsprendžia problemos. Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus specialistams duotas pavedimas įvertinti situaciją Smiltynėje. Kiek žinau, jie tą darbą jau atliko ir pateikė įvairių pasiūlymų. Vienas iš jų - apmokestinti tose "kišenėse" paliekamus automobilius. Tačiau iškart užbėgsiu už akių ir pasakysiu, kad šiemet pakeisti ką nors, vargu, ar bus galima", - prisipažino V. Grubliauskas.

Tačiau karietų savininkai siūlo dar radikalesnį problemos sprendimo būdą - išvis uždrausti automobilių eismą.

"Reikia ties perkėla pastatyti automobilių eismą draudžiantį ženklą. Juk būtent taip ir buvo dar Alfonso Žalio laikais. Jei kelias būtų paliktas tik traukinukui ir karietoms, problemos nebeliktų. Juk ir tais laikais absoliuti dauguma žmonių iki muziejaus eidavo pėsčiomis", - siūlo vienas iš karietų savininkų Rimantas Prokopas.