Buvusiame komisariate įkurdins teismus

Vyriausybės kanclerio sprendimą, tiesa, be numerio ir be parašo, socialiniame tinkle "Facebook" paviešino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jame kancleris nurodo, jog sprendimas dėl valstybės nekilnojamojo turto - administracinės paskirties pastato Klaipėdoje, Jūros g. 1, su priklausiniais perdavimo VĮ Turto bankui priimtas Ministro Pirmininko pavedimu, atsižvelgiant į Vyriausybės kanceliarijoje 2019 balandžio 18 d. vykusiame pasitarime priimtas nuostatas. Taip pat nurodyta iki š. m. birželio 1 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl perduoto turto rekonstrukcijos ir pritaikymo teismams.

"Vakarų ekspresas" vakar paprašė Vyriausybės Kanceliarijos pateikti priimto dokumento kopiją ir jame paminėto pasitarimo protokolą.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas sprendimą pavadino "velykine dovana" Klaipėdos kultūros bendruomenei. "Ką gi, rinkimai baigėsi, tikriausiai laikas seniai subrandintiems, bet stalčiuose vis savo valandos laukusiems ne itin populiariems sprendimams atėjo", - komentavo jis, ragindamas klaipėdiečius kultūros ir meno kūrėjus neprarasti vilties ir užtikrindamas, kad "Klaipėdos "kultūruomenė" neliks be savosios pastogės.

VIZIJA buvusį policijos komisariato pastatą paversti kultūros centru žlugo.

Klaipėdos kultūros bendruomenės vizualizacija.

"Tamsus sandėris"

Asociacijos "Klaipėdos kultūros bendruomenė", susibūrusios su tikslu perimti buvusį komisariato pastatą kultūros ir meno reikmėms, pirmininkas Tomas Kiauka pažymėjo, kad priimtas sprendimas yra blogas tiek ekonominiu, tiek kultūriniu, socialiniu ir politiniu požiūriu.

"Tai yra tamsus sandėris, paremtas sovietine logika - "aš tau - tu man ir mes gyvename iš mokesčių mokėtojų pinigų". Manau, kad kai kas labai pasipinigaus iš šio sandėrio. Visi skandalai mūsų valstybėje susiję su valstybiniu turtu. Nuolat esame kvailinami ir apvaginėjami. Renovuoti pastatą ir pritaikyti jį teismų veiklai, t. y. įrengti modernias patalpas, kainuos daug brangiau nei pritaikyti jas kultūros ir meno reikmėms. Menininkai patalpas galėtų pritaikyti pagal savo poreikius daug išradingiau, išlaikydami daugiau pastato, be to, jie gali gauti tam finansavimą iš įvairių projektų. Kultūros centras kartu su verslu, įgyvendindamas savo veiklas gautų pajamų tiek, kad išlaikytų šį pastatą", - argumentavo T. Kiauka.

Anot pašnekovo, už pastato pritaikymą teismų veiklai mokesčių mokėtojai mokės tris kartus.

"Pirmiausia mokesčių mokėtojų pinigais labai brangiai pastatas bus renovuojamas, po to jame įsikūrus teismams, mokesčių mokėtojų pinigais bus ir išlaikomas kompleksas. Maža to, teismai nuomosis patalpas valstybinėms funkcijoms vykdyti ir tam vėl bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai", - aiškino T. Kiauka.

Klaipėdos kultūros bendruomenės pirmininkas apgailestavo, kad pačiame miesto centre, ten, kur praeina didžiausi turistų, poilsiautojų srautai, nebus atviras žmonėms pastatas, kuris lankytojams būtų įdomus jau vien kaip istorinis ir architektūrinis objektas, bet uždara represinė struktūra.

"Tokių pastatų, kaip šis, Klaipėdoje nėra daug, vos keletas ir tie patys nepriklauso miestui. Juose šeimininkauja ne miestiečiai. Priminsiu, kad miestas palaikė kultūros bendruomenės lūkesčius. Taryba priėmė sprendimą perimti šį pastatą miesto žinion, patvirtino ir nekilnojamojo turto, kuris būtų buvęs perleistas Turto bankui mainais už kompleksą, sąrašą. Deja, į uostamiesčio sprendimus Vyriausybė neatsižvelgė. Valdančioji dauguma prieš rinkimus žadėjo remti regionų kultūrą, švietimą ir tokiu būdu stabdyti migraciją. Dabar gi daroma priešingai", - nusivylimo neslėpė T. Kiauka.

Turto centralizacija skatina ūkiškumą

VĮ Turto bankas komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas pažymėjo, jog Turto bankas neturi jokių interesų, susijusių su buvusio Klaipėdos komisariato pastatu. "Vyriausybė ir mūsų akcininkas - Finansų ministerija - formuoja politiką, o mes ją įgyvendiname. Mes nebent teikiame ekspertines įžvalgas, bet dėl šio objekto mūsų ekspertinių įžvalgų nebuvo, mes vykdome nutarimą", - teigė T. Bagdonas.

Pasak pašnekovo, kai įsigalios komplekso perdavimo Turto bankui aktas (maždaug per mėnesį) - tada Turto bankas įvertins, kiek lėšų reikės jam atnaujinti, skelbs techninės priežiūros ir rangos konkursą. "Mūsų tikslas - modernizuoti ir vėl prikelti gyvenimui šį pastatą. Iki šiol kompleksas nesėkmingai bandytas parduoti, jeigu neklystu, apie 10 kartų. Įveiklinti jį sudėtinga, nes tai - kultūros paveldo objektas, kurį galima tik atnaujinti.

Kai objektas bus sutvarkytas - numatyta jį išnuomoti teismams. Nuomą teismai mokės Turto bankui, nes mes esame nekilnojamojo valstybės turto centralizacijos įgyvendintojai. Toks modelis pasirinktas dėl to, kad turto būtų naudojama tiek, kiek reikia. Kai valstybės turtas valdomas ne centralizuotai - tai dažnai būna jo perviršis. Kai turtas yra centralizuotas - tai institucijos labai aiškiai planuoja biudžetą ir jį naudoja tam, kam reikia. Valstybės lūkestis yra, kad vienai darbo vietai būtų numatyta 17 kv. m, iki šiol būdavo ir 38 kv. m ir pan", - dėstė T. Bagdonas.

Informacija
Jūros g. 1 esantis neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje tada įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje - teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. buvo pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.