Buvo tiriama bendra oro kokybė, o ne konkretūs taršos šaltiniai

Klausimas dėl parengtos programos ir priemonių plano buvo svarstytas trijuose komitetuose. Nors anksčiau vykusių komitetų posėdžių metu pateiktam priemonių planui buvo pritarta, pastabų taip pat netrūko. Tarybos nariams taip pat kilo klausimų.

Tarybos narė Nina Puteikienė, akcentuodama programos svarbą, pabrėžė, kad pasigenda joje didesnio dėmesio pramonės įmonėms ir privačių gyvenamųjų namų gyventojams, kurie šildosi patalpas krosnimis.

Klaipėdos miesto savivaldybei Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimo paslaugas teikiančios UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment“ atstovė Rūta Kurienė akcentavo, kad programoje yra numatyta priemonių grupė tiek pramonės subjektams, tiek gyvenamųjų namų šildymo sistemų taršai mažinti.

„Kalbant apie pramonės subjektus, programoje yra numatytos priemonės, kuriomis siekiama padidinti pramonės subjektų stebėseną ir fiksuoti trumpalaikius kenksmingų medžiagų ore koncentracijos padidėjimus, kurie kelia problemų gyventojams. O kalbant apie privačius gyvenamuosius namus, numatyta tiek šildymo įrenginių inventorizacija, tiek gyventojų skatinimas juos keisti į mažiau taršius“, - kalbėjo atstovė.

Pusantrų metų Klaipėdoje buvo atliekami oro kokybės tyrimai, paskui vykdomas oro taršos modeliavimas ir galiausiai – priemonių plano parengimas. Visos šios paslaugos Klaipėdos miesto savivaldybei kainavo apie 190 tūkst. eurų.

Aplinkos oro kokybės valdymo plane numatyta mažinti automobilių parkavimą mieste, didinant rinkliavą ir plečiant parkavimo teritorijas. Tarybos nariams kilo klausimas, kaip tokia priemonė atsirado ir ar ji yra suderinta su tarybos veiklos prioritetais.

Atstovė teigė, kad priemonės yra numatytos, atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos išsakytus planus. „Todėl parkavimo teritorijų plėtra ir rinkliavos didinimas buvo kaip viena iš galimų priemonių, skatinanti gyventojus rinktis visuomeninį transportą“, - komentavo R. Kurienė.

Atsakydama, kaip konkrečiai bus mažinamos mobiliųjų šaltinių oro taršos emisijos, kaip bus stiprinama stacionarių taršos šaltinių stebėsena ir valdymas, bei mažinama namų ūkių sukeliama tarša, R. Kurienė akcentavo, kad tokios priemonės taip pat yra numatytos.

„Norint sumažinti mobiliųjų šaltinių oro taršą, pirmiausia kalbame apie kelių eismo infrastruktūros gerinimą, į kurį kurį įeina transporto valdymo sistemos diegimas, gatvių asfaltavimas ir jų valymas, apsauginių želdynų formavimas taršai jautriose teritorijose. Taip eismo strautų modelio parengimas, parkavimo rinkliavos didinimas ir jų teritorijų plėtra. Akcentuojamas ir laivybos sukeliamos taršos mažinimas, vertinant esamus pajėgumus laivams prisijungti prie krantinėse esančių elektros tiekimo šaltinių“, - posėdžio metu pasakojo atstovė.

Pasak R. Kurienės, pramonės objektams taip pat yra numatyti kriterijai, kuriuos atitinkančios įmonės turėtų įsidiegti monitoringo sistemas, jeigu tokį reikalavimą, suderinus su atsakingomis institucijomis pavyktų patvirtinti.

Tačiau kokia yra reali pramonės įmonių ir laivų sukeliama oro tarša – neaišku. Atliekant oro kokybės tyrimus Klaipėdoje, buvo matuojama ir vertinama bendra užterštumo koncentracija aplinkos ore, o ne konkretūs taršos šaltiniai.

Už Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2021–2023 metų programos ir priemonių plano patvirtinimą balsavo 16 tarybos narių, prieš - 4, susilaikė 7.