Būrys užsieniečių nori išmokti kalbėti lietuviškai

Būrys užsieniečių nori išmokti kalbėti lietuviškai

Į 18-tą kartą Klaipėdos universitete (KU) liepos-rugpjūčio mėnesiais vykstančią Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademiją atvyko 70 lietuviškai išmokti norinčių užsieniečių.

Tai mėnesio trukmės kursai kitakalbiams, kurie vyks Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete. Kalbų ir socialinės edukacijos centro vadovė Jūratė Derukaitė sakė: "Į simboliškai 18-tą kartą vykstančią akademiją atkeliavo kursantai iš 18 skirtingų šalių. Šią akademijos sukaktį prilyginu 18-os metų sulaukusio jaunuolio gyvenimui, kai jis tampa brandus, todėl ir akademija švęsdama šią sukaktį tarsi jau yra suaugusi, brandi būtybė."

Ne tik mokysis

Akademijoje bus ne tik mokomasi, bet vyks ir kultūrinė veikla, pažintiniai ir pramoginiai renginiai, ekskursijos po Lietuvą. Akademijoje dėstys 8 lituanistai, jie dirbs penkiose skirtingo lygio grupėse. Antrus metus lietuvių kalbą dėstanti Vilija pasakojo, jog tai nepakartojama patirtis, naujos pažintys ir nuostabus mokymosi procesas. "Nuostabi patirtis ir emocija užlieja prisiminus praeitą vasarą, tikiuosi ši vasara bus tokia pat nuostabi", - pasakojo Vilija.

Studentai yra suskirstomi į skirtingo lygio pakopas, kuriose su dėstytojais mokosi lietuvių kalbos. Tiesa, tarp atvažiavusiųjų yra tokių, kurie jau turi kalbos pagrindų, bet yra ir tokių, kurie šiandien išmoko pirmą lietuvišką žodį. "Viskas prasidėjo nuo 6 kursantų norinčių išmokti lietuviškai, o dabar jų jau 70", - džiaugėsi J. Derukaitė šventės atidaryme. Ponia Jūratė pasakojo, jog dažnai domimasi, kodėl šie užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos. "Motyvai - įvairūs, ilgus metus dirbant šį darbą susikaupė tiek istorijų, ir kai kurios tokios jaudinančios, jog būtų galima parašyti knygą", - sakė ji.

Dalyvauti čia - nepakartojama patirtis

KU dekanas, profesorius Rimantas Balsys akcentavo ne tik mokymosi procesą, tačiau ir bičiulystės svarbą. "Mieli, bičiuliai. Prisiminkite šį žodį "bičiulis". Kai žmonės dažnai būna kartu, dažnai susitinka, jie ir tampa bičiuliais. Gyvenkite santarvėje ir draugystėje, nepaisant visko, kas vyksta jūsų šalyse, nepaisant to, kokios politinės audros siaučia virš jūsų galvų, čia mes susirinkome būti bičiuliais", - savo kalboje minėjo dekanas.

44-erių metų Mirko iš Italijos į akademiją atvyksta ne pirmus metus. Klaipėdoje su žmona jis gyvena jau vienuolika metų. "Dabar bandau kurti savo verslą, tačiau kalbos barjeras vis dar trukdo tai padaryti, todėl ši stovykla puiki galimybė tobulėti." Mirko neslepia, kad lietuvių kalba labai sunki ir sudėtinga. "Žinoma, sunku, nors ir gyvenu Klaipėdoje 11 metų, laisvai dar nekalbu. Nors ir sunku, kalba labai įdomi ir sena. Sunkiausia ne kalbėti lietuviškai, o suprasti, kas ką kalba, nes jūs kalbate taip greitai", - juokėsi Mirko. Pašnekovas džiaugėsi ne tik kursais, bet ir uostamiesčio grožiu, šalia esančia jūra ir senamiesčiu.

Lietuvių kalbos čia mokosi ir norintieji įsidarbinti Lietuvoje bei lietuvių kilmės užsieniečiai. Du trečdaliai kursų dalyvių atvyksta pagal projektą su Švietimo mainų paramos fondu, tai užsienio universitetų studentai, mokslininkai, dėstytojai. Nuostabu, kaip visi šie skirtingi žmonės sėkmingai integruojami bendrai veiklai", - kalbėjo J. Derukaitė.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder