Iš pradžių atrodė, kad draugiškų eitynių dalyvių nebus daug, bet vėliau prisirinko nemažai. Rytą užsiregistravusiųjų buvo apie 160 žmonių, bet dalyvavo daugiau. Praeiviai tikrai atkreipė dėmesį.
Senyvo amžiaus moteris priėjo prie vieno organizatorių su garsiakalbiu ir paklausė: „Kur aš čia galėčiau duoti pinigų?“.
„Būtin atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad jau seniai buvo nelegalios gyvūnų daugyklos. Šitiek laiko valstybinės įstaigos nieko nedarė, o gyvūnai buvo išnaudojami. Reikia liautis skriausti gyvūnus, silpnesnius už mus. Būkime žmonėmis, o ne monstrais. Širdį skauda, kai matai, kokie dalykai vyksta ir dar tokiu mastu kaip pas mus“, - sakė klaipėdietė Reda, į eitynes atėjusi su visa šeima.
„Aš ir dukrą palaikau ir pati už tai, kad gyvūnai nebūtų skriaudžiami. Mes su šeima dažnai važiuojame į gyvūnų prieglaudą padėti. Jaučiu pareiga prisidėti prie šios akcijos“, - sakė ponia Birutė.
Į eitynes Klaipėdoje buvo atvykusių žmonių net iš Kretingalės, ir nepatingėjusių važiuoti net 30 kilometrų. „Mes prieš smurtą, prieš valdžios neveiksnumą, kyšius veterinarijos tarnybų darbuotojams ir t. t. Tai tęsiasi metų metus, o skaudulys išlindo tik dabar. Mūsų vaikai pamatė per žinias drebančius šuniukus ir labai nusiminė“, - sakė Deimantas iš Kretingalės, pats auginantis kačiuką ir triušytę.
„Organizuodami šią eiseną siekiame, kad būtų pakeisti įstatymai, papildyti ir sugriežtinti, pagerinti gyvūnų gyvenimą, išvaduoti juos iš daugintojų“, - sakė viena iš organizatorių Deimantė Guobytė, atstovaujanti nevyriausybinę organizaciją www.gelbekimegyvunus.lt
Ji gana aktyviai dalyvavo gyvūnų gelbėjimo procese ir netikėjo, kad šios problemos mastas gali būti toks didelis. „Atrodo, kad kova tik prasideda. Išlenda įvairios povandeninės srovės, šokiruojantys dalykai, kurių dar negalime atskleisti. Esame pasiryžę eiti iki galo. Lietuvoje jau sukilo labai daug žmonių, manau, tai istorinis momentas. Aš esu tik tiltas, viską daro savanoriai. Po truputį situacija keičiasi, žmonės pradeda galvoti“, - kalbėjo D. Guobytė.
Rašyti komentarą