Būkime atsakingi už mūsų planetą Žemę

1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė palaikyti šią iniciatyvą, todėl LR Aukščiausioji taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisno ir Lietuvoje. Šią dieną visur keliama Žemės vėliava. Klaipėdoje Žemės vėliava pirmą kartą buvo pakelta 1992 m kovo 20 d. Atgimimo aikštėje. Tai atliko tuometinis miesto meras Benediktas Petrauskas skambant ansamblio „Kuršių ainiai“ trimitams.

Pasaulinei Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis, astronomų vadinamas pavasario ekvinokcija. Gamtos atbudimo, Saulės triumfo diena yra gera proga visiems žmonėms pamąstyti apie neabejotiną vertybę, kuri jungia visus pasaulio žmones. Tai – Žemė, mūsų planeta. Ji mus rengia, maitina, auklėja. Deja, žmogus į Žemę graužiasi kaip vabalas į obuolį, stengiasi iš jos pasiimti akmens anglį, naftą, dujas, įvairią rūdą, o Žemei grąžinti kenksmingas atliekas, šildyti atmosferą pertekliniu CO2 dujų kiekiu. Jau teršiamas kosmosas, kėsinamasi į dangaus kūnus. Ir ne tik tai.

Vis labiau aiškėja, kad žmogus - Homo sapiens - prarado gebėjimą gyventi darnoje su aplinka. Pats būdamas aplinkos dalimi žmogus nebesutaria su savimi, kitais. Todėl aplinkoje, pasaulyje įsivyrauja disharmonija, chaosas. Pasaulio mokslininkai iš 153 šalių jau garsiai kalba apie pasaulinę klimato krizę.

Jei nebus stabdomas klimato atšilimas, nebus sumažintas CO2 ir kitų žalingų dujų išmetimas į atmosferą, prognozuojama pasaulinė ekonominė krizė, prilygsianti pasauliniams karams. Gali kilti badas, potvyniai, masinė žmonių migracija, audros, daugybės gyvūnų ir augalų rūšių išnykimas. Klimato kaitos procesas vyksta dideliu greičiu.

Mūsų motina-planeta Žemė gyvena nelengvus laikus.

Sprendžiant žmogaus ir gamtos konfliktą yra vienas atsakymas. Pradėti elgtis naujai, atsisakyti senojo elgesio, mąstymo. Atidėlioti tai laiko nebeturime. Vartojimo didėjimas ar gamtos išteklių tausojimas? Materialinis komfortas ar sveika aplinka? Vien praktiškumo bei vartojimo siekimas jau įpainiojo žmogų į sunkiai išsprendžiamus prieštaravimus ir sukomplikavo jo likimą.

Pamąstykime. Nepamirškime, kad nuo kiekvieno mūsų atsakomybės jausmo stiprumo priklausys kokia Žemė bus po dešimties ir daugiau metų. ES valstybės, pasaulinės organizacijos svarsto, analizuoja, siūlo įvairius projektus.

LR Aplinkos ministerija jau paskelbė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę.

Metas ir mūsų Klaipėdos atsakingiems politikams, savivaldybės tarnautojams kartu su visuomenininkais aktyvistais konkrečiais darbais inicijuoti klimato kaitos problemų sprendimus.

Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviai dalyvaus gamtosaugiame forume tema „Klimato kaitos lokalinės ir globalinės problemos“. Jie skaitys pranešimus, kartu su pedagogais diskutuos šia aktualia tema. Jau 8 metai šis forumas Žemės dienai vyksta Valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Ji jau tapo miesto moksleivių globėja. Dėl Covid19 pandemijos šiemet forumas vyks nuotoliniu būdu. Žemės vėliava bus iškelta ir plazdės ant direkcijos pastato netoli mūsų Baltijos jūros.