Broliai į Klaipėdą atnešė dalelę savęs

Tai ne šiaip sugalvotas gražus paveikslėlis, bet brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų tęsiama, prieš dvejus metus pradėta, socialinė iniciatyva, skatinanti įvaikinimą.

Belaukdama, kol galėsiu pasikalbėti su kūrinio autoriais, gatvėje stebiu vienas kitą keičiančius uostamiesčio gyventojus ir turistus. Ne vienas sustoja, traukia telefoną, fotografuoja, klausia, kodėl vaizduojama mergaitė. Nors darbas dar nebaigtas, praeiviai nori patenkinti smalsumą.

Broliai, patys 20 metų gyvenę Alytaus vaikų namuose, puikiai supranta, kaip jaučiasi tėvų palikti vaikai, su kokiomis problemomis susiduria vaikų globos namų gyventojai, kaip jiems stinga rūpesčio ir meilės.

Savo gyvenimo neįsivaizduojantys be dailės, broliai dažnai sugrįžta į šiuos namus, dalinasi su vaikais patirtimi. O savo piešiniais siunčia žinutę tiems žmonėms, kurie išties galėtų padėti.

„Laimingi vaikai – vaikai tarp mūsų“ – taip savo iniciatyvą vadina broliai Gataveckai. Kaip pasakoja Remigijus, kiekvienas šių piešinių skatina įvaikinimą. Čia, Klaipėdoje, vaizduojama vieniša mergaitė. Žmonės, anot pašnekovo, klausia, kodėl šalia nepiešiamas šuniukas, brolis ar draugas – tarsi kažko trūksta. Mergaitės tapytojas atsako: „Taip. Trūksta šeimos."

Šalia mergaitės ant sienos bus pilka spalva parašyti žodžiai – „Jūs žiūrite į mane ilgiau nei kažkada žiūrėjo mano tėvai“.

Pirmiausia, norima, jog žmonės atkreiptų dėmesį į pačią mergaitę, vėliau, kad perskaitytų žodžius, suveiktų siunčiama žinutė ir žmonės parsineštų ją pamąstymui namo.

Į Klaipėdą atvykti ir atvežti savo kūrinio broliai neplanavo, tačiau jų draugas, ne tik klaipėdiečiams gerai žinomas, bet visoje Lietuvoje garsus menininkas tapytojas Rodion Petrov tarsi juokais pasiūlė atvykti ir į jo gimtąjį miestą. Juokas virto realybe. Nors prieš tai Vilniuje, Kaune ir Alytuje darbus atliko tik abu broliai, šįkart prie kūrybinio proceso prisideda ir klaipėdietis menininkas. Jis pasirūpino ir visais techniniais dalykais, ieškojo tinkamo pastato, gavo leidimus. Tačiau, kaip pats tikina, procesas buvo ilgas ir pareikalavo stipraus psichologinio nusiteikimo.

„Reikia surinkti krūvą dokumentų, tad kartais galvoji, jog geriau tiesiog nieko nedaryti. Buvo keletas kandidatų. Vieno namo gyventojai sutiko, bet kai pasakėme, jog tikimės, kad piešinys išliks 5 ir daugiau metų, jie pamanė, jog po kelių metų gali norėti šiltinti sieną. Teko atsisakyti šio pastato. Kito pasirinkto pastato siena buvo labai netvarkinga, reikėjo ieškoti papildomo finansavimo remontui, tačiau patys žmonės už renovaciją mokėti nenori,“ – apie sunkumus pasakojo menininkas.

Remigijus sakė, kad vienintelis reikalavimas pastatui, jog jis būtų gyvenamasis. Parduotuvės netinka idėjos tematikai. Anot jo, nupiešta mergaitė simbolizuoja norą gyventi šiame name. Žinoma, kuo daugiau gyventojų ją pamato, tuo geriau.

Darbai prasidėjo prieš savaitę ir planuojami baigti iki kito trečiadienio. Tai jau ketvirtasis miestas, į kurį atvyksta broliai. Piešiniai ant sienų traukia akį Alytuje, Kaune, Vilniuje, ir dabar paskutinių potėpių laukia uostamiesčio Šaulių gatvės 23-iasis namas.