Biblioteka neturėtų "išsišokti" kvartale

"Kauno atžalyno" filialo projektinius pasiūlymus pristatė juos rengusios UAB "Urbon Design" projektų vadovas kaunietis Karolis Bilziukevičius.

Dabartinio pastato su priestatu, esančio prie daugiabučių namų, būklė nekokia. Jis buvo išdėstytas per du sklypus, dabar projektuojamas viename. Fasadą norima pasukti į žaliąją zoną, planuojami įvažiavimai iš dviejų pusių, numatyta stovėjimo aikštelė.

Pirmame aukšte planuojamas suaugusiųjų skyriaus, vaikų: paauglių ir mažųjų, mamos ir vaiko, tualeto, kuriuo galės naudotis neįgalieji, patalpos. Bus dvi laiptinės, liftas.

Antrajame aukšte planuojamos suaugusiųjų patalpos tiesiai virš tokių patalpų pirmajame aukšte, kad nereikėtų blaškytis po visą pastatą, numatomos vietos, kur bus galima skaityti, naudotis kompiuteriu, specialiai renginiams skirtos vietos, drabužinė, sandėliukas.

Pasak K. Bilziukevičiaus, visko, kas nurodyta techninėje užduotyje, išdėstyti dviejuose aukštuose nepavyko, tad planuojamas ir trečias. Jame bus mokymosi, kompiuterių salės, darbo kambarys bibliotekos personalui, virtuvėlė, dengtos terasos, balkonai, kuriuose vasarą galėtų vykti neformalus bendravimas.

PRABANGESNIS. Siūlomas toks pagrindinio fasado variantas su mediniais "peiliais".

Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad ir bibliotekoje, ir planuojamoje statyti futbolo mokykloje yra numatomos patalpos bendruomenės namams. Jos manymu, toje pačioje zonoje dviejų patalpų bendruomenei nereikėtų skirti, pakaktų, kad jos būtų bibliotekoje.

Su fachverku persistengta

Daugiausia diskusijų sukėlė du pastato eksterjero variantai. Projekto autoriai norėjo taikytis prie Klaipėdos senamiesčio, jiems labai patiko fachverkas. Tad abiejuose variantuose galiniuose fasaduose naudoja fachverką, tik šiek tiek adaptuotą dabartinėms sąlygoms.

Pirmas variantas, pasak autorių atstovo, yra drąsesnis, prabangesnis ir brangesnis. Pagrindinis fasadas būtų stiklinis. Jame naudojami mediniai elementai atliktų ir žaliuzių, ir dekoro vaidmenį, be to, leistų kontroliuoti saulės spindulių kiekį. Žaliuzių modeliai gyvina ir galinį fasadą.

Siūlomas antras variantas nuosaikesnis ir ramesnis. Jam būtų naudojamas tinkas ir stiklas. Paneliai būtų išdėstomi šachmatų principu.

Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas tokio pastato dabartinėje aplinkoje nelabai įsivaizduoja. Jo manymu, daugiabučių namų kiemuose fachverką naudoti tikrai nėra būtina, nes tai labai pabrangintų projektą. Senamiestyje toks variantas galbūt ir tiktų.

Be to, jis nepatarė prie tinko kalti lentų ir atkreipė dėmesį į tai, kad tinkas Klaipėdoje turi būti specifinis, nes jis tiesiog nesilaiko. Medinės detalės taip pat nelaikys ilgai. K. Macijauskas rekomendavo atsižvelgti į uostamiesčio klimatines sąlygas, kurioms reikia patvarių medžiagų. Jo manymu, klinkerio plytelės tiktų.

"Mes ieškojome Klaipėdos razinos, matyt, ta razina išėjo per didelė. Vertinome tai, kad aplinka ten nekokia, nesinorėjo joje "supūti", - aiškino K. Bilziukevičius.

Išsakyta dar viena pastaba, kad autoriams kaip gretimybę reikėtų vertinti ne penkis kaimyninius namus, o visą kvartalą.

Bibliotekos atstovių pageidavimas - pastatas neturėtų būti brangus eksploatuoti. Dėl stiklo fasadų jau kyla problemų Lietuvoje. Juos labai sunku valyti ir po kurio laiko jie būna tiesiog purvini. Pasak bibliotekininkių, saulė darbo vietoms nekenkia, o knygoms gali daryti žalą. Projektuotojai planuoja knygų lentynas traukti toliau nuo stiklo.

K. Macijauskas atkreipė dėmesį į tai, kad stiklas prisideda prie šildymo problemos - jis perkaitina patalpas. Kai šviečia saulė, galima išjungti šildymą, o vasarą reikia kondicionierių, tai pabrangina eksploatavimą.

Po diskusijos išsakytos pastabos bus apibendrintos ir pateiktos projektuotojams raštu. Netrukus tikimasi svarstyti trečiąjį eksterjero variantą.