Bendrijos nori valdžios dėmesio

"Kreipkitės į teismą" - dažniausiai tokia išeitis siūloma gyventojams. "Tačiau negi dėl kiekvieno buitinio ginčo trukdysi teisėsaugą?" - teiraujasi gyventojai. O kad bendrijose kyla įvairiausių ginčų, patvirtina ir patys gyventojai, ir valdininkai. Dažnai dėl įvairių problemų bendrijose kreipiamasi ir į žurnalistus.

Savivaldybės atstovai nesiginčija, kad šią sritį kuruoti galėtų ir daugiau specialistų. Visgi pabrėžiama, kad daugeliu atveju niekas kitas, tik patys gyventojai, gali ginčyti ar apskųsti teismui tuos sprendimus, kuriuos priėmė dauguma.

Vadovauja iš sostinės?

"Kai nėra normalios kontrolės, kai kuriose bendrijose vyksta sunkiai protu suvokiami dalykai", - apgailestavo Kalnupės g. 21 name gyvenanti Gražina Korsakė. Moteris piktinosi, kad jų daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) "Upė" pirmininkė Ala Jafimova neva visiškai apleidusi namo reikalus. Esą ko tikėtis, jei pirmininkė jau daugiau nei metus gyvena Vilniuje.

"Toks vadovavimas, kai gyveni sostinėje, o bendrija - Klaipėdoje, gali būti tik tariamas. Ima atlyginimą ir tiek. Pasekmės matyti akivaizdžiai - name visiška betvarkė. Kai rudenį buvo potvynis, butus apipylė, nieko negalėjome prisišaukti, nes pirmininkės tiesiog nėra, ji sėdi Vilniuje", - situacijos beviltiškumu stebėjosi G. Korsakė.

Ji neslėpė, kad anksčiau ir pati yra buvusi to paties namo pirmininkė ir kad su dabartine pirmininke bylinėjasi teismuose. Bet ir nesigilinant į kitas teismines peripetijas, akivaizdu, kad vadovauti "per atstumą" nėra normali praktika.

PRIEKAIŠTAI. Laukininkų g. 20 namo pirmininkė sakė pirmą kartą per 17 darbo metų paskelbusi konkursą rangos darbams atlikti ir kaip mat sulaukė kai kurių gyventojų priekaištų esą šitaip ji siekianti sau naudos. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Skambinau ir į Darbo inspekciją. Patarė kreiptis į teismą, nes pirmininkė nevykdo pareigų, bet ima atlyginimą. Kreipėmės į Klaipėdos miesto savivaldybę, kuriai ir pavesta kontroliuoti DNSB veiklą uostamiestyje, bet jokios naudos. Specialistai teisinasi, kad pirmininkė jiems neatsiliepia, ignoruoja. Žodžiu - nusiplauna rankas ir sako, kad kreiptumėmės į teismą. Jaučiamės palikti likimo valiai", - kalbėjo G. Korsakė.

Nemato problemos

"Žmogus turi teisę pasirinkti gyventi ten, kur jam priimtina, ar ne?" - klausimu į klausimą, ar ji tikrai gyvena Vilniuje, atsakė "Upės" pirmininkė A. Jafimova.

Pirmininkė sakė nesuprantanti keliamos problemos esmės.

"Kokia problema? Ar kas nors nesprendžiama, ar nebendraujama?" - nesuprato A. Jafimova.

Ar žmogus tinkamas eiti pirmininko pareigas, jos nuomone, gali spręsti tik bendrijos nariai. Tad jei susirinkimo metu ji buvo dar kartą išrinkta, viskas tuo ir pasakyta.

"Kasmet vyksta ataskaitiniai susirinkimai, teikiamos ataskaitos, kiek lėšų buvo surinkta, kiek ir kuriems tikslams panaudota. Savivaldybės darbuotojai tikrino. Ką aš daugiau galiu pasakyti? Mano nuomone, dauguma gyventojų sprendžia, ar jie patenkinti, ar ne. O jei nepatenkinti - galima rinkti ir kitą pirmininką. Į mane konkrečiai niekas nesikreipė su pretenzijomis. Vyksta tik teisminiai ginčai su buvusia pirmininke. Jei žmonės skambina ir pasako, kad yra problemų, jas sprendžiu. Planuojame bendro naudojimo patalpose keisti elektros instaliaciją, tad dabar rengiu reikiamus dokumentus", - kad ji pirmininkės pareigas vykdo, kaip ir dera, pasakojo A. Jafimova.

Nuo 2009 metų šias pareigas einanti moteris pasakojo, kad praėjusiais metais ji jau pati nebenorėjusi kandidatuoti, tačiau naujai išrinktas pirmininkas išsigando ir pasitraukė, tad gyventojai vėl jos paprašę toliau vadovauti. Paskutinį kartą ją išrinko 2017 m. kovo mėnesį 3 metų kadencijai.

Kad mūsų šalies įstatymai neįpareigoja bendrijos pirmininko gyventi tame name, kuriam vadovauja, patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyriausiasis specialistas Skirmantas Adašiūnas.

"Pagal Bendrijų įstatymą, tuo atveju, jei yra renkama ir bendrijos valdyba, bendrijos pirmininku gali būti ir net neturintis nuosavybės tame name žmogus. Apie tai, kur pirmininkas turi gyventi, pavyzdžiui, būtinai netoli to namo, įstatyme iš viso nėra jokių užuominų. Jei daugumai bendrijos narių tinka toks variantas, tad ir paklūstama daugumos nuomonei. Bet niekas nedraudžia skųstis teismams", - paaiškino S. Adašiūnas.

Nepatiko kaina

Pasigedę valdininkų pagalbos pasakojo ir kito, Laukininkų g. 20 namo, gyventojai. Kai kuriuos šio namo gyventojus piktina planai renovuoti namo stogą ir esą nepagrįstai išpūsta darbų kaina. Minėto namo gyventojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Aut. past.) aiškino neva DNSB "Aiva" pirmininkė Danutė Gumauskienė be gyventojų sutikimo parinkusi rangovus stogui remontuoti.

"Pirmininkė pati rinko gyventojų parašus, kad gautų sutikimą rengti stogo remonto projektą. Bet paskui tuos pačius parašus ji panaudojo ir rangovų konkursui. Beje, pirmininkė mums nepateikė jokių įrodymų, kad konkursas iš viso buvo skelbtas. Tik sakė, kad buvo įdėjusi skelbimą į "Vakarų ekspresą". Pavyzdžiui, mūsų netenkina parinkto rangovo siūloma kaina", - kalbėjo vyras.

Pasak jo, gyventojai buvo informuoti, kad stogo remontas kainuos 55 tūkst. eurų. Tad padalijus visiems gyventojams, priklausomai nuo buto kvadratūros, kiekvienam teks mokėti 540-800 eurų.

"Pikčiausia tai, kad buvo parašyta, jog pinigus reikia sumokėti per 3 mėnesius. Jūs įsivaizduojate, ką tai reiškia pensininkui, kai kelis mėnesius už stogą iš pensijos reikės sukrapštyti po 150 eurų. O mūsų name senyvo amžiaus žmonių gyvena labai daug", - piktinosi vyras.

Pasak jo, daugiabutyje gyvena ne vienas statybų srityje dirbantis ar savo verslą turintis žmogus, tad ir jie esą tikinę, kad rangovo siūloma kaina gerokai išpūsta.

"Statybų srityje dirbantys gyventojai, išnagrinėję pateiktą sąmatą, sakė, kad buvo galima sutaupyti nuo 8 iki 10 tūkstančių eurų", - aiškino namo gyventojas.

Pasak jo, dauguma gyventojų norėtų, kad būtų skelbiamas naujas konkursas, bet pirmininkė laikosi savo ir į jokias pastabas nereaguoja.

"O kai paprašėme, kad mokėjimo terminas būtų pratęstas 18 mėnesių, taip pat nėjo į kalbas ir pareiškė, kad tie, kurie nesumokės laiku, turės reikalų su antstoliais", - kalbėjo vyras.

Gyventojai dėl šios situacijos kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, bet esą nieko nepešė, tik gavo patarimą kreiptis į teismą.

Priešinasi nuomininkai?

"Ko jie dar nori? Jau Savivaldybė ir leidimą išdavė, taip patvirtindama, kad viskas buvo atlikta reikiamai. Jau ne vienerius metus visi gyventojai žinojo, kad stogą reikia remontuoti, nes jis kiauras, vanduo bėga į butus, yra visi defektiniai aktai. Visa reikiama informacija gyventojams buvo suteikta. Namui jau 35 metai, tad suprantama, kad jį reikia tinkamai prižiūrėti", - D. Gumauskienė nustebo, kad gyventojai apskundė ją ir žurnalistams.

ĮRODYMAS. Gyventojams, kurie aiškina, kad konkursas net nebuvo paskelbtas, pirmininkė pateikia 2017 m. kovo 14-ąją išspausdintą skelbimą.

Jau 17 metų pirmininkės pareigas einanti moteris sakė pirmą kartą skelbianti tokį konkursą. Pasak jos, stogo remontui priešinasi tik saujelė gyventojų, tarp kurių nemaža dalis nuomininkų.

"Įtariu, kad ir jums skambinęs žmogus - nuomininkas, nes jis kreipėsi ir į Savivaldybę. Tame rašte pasirašė 21 gyventojas, iš kurių 5 nuomininkai. Jūs man pasakykite, kokią teisę turi nuomininkai aiškinti, kaip elgtis su namo stogu? Tegul šeimininkai sprendžia. Beje, rengtuose susirinkimuose iš visų pasirašiusiųjų dalyvavo tik 2 gyventojai", - kalbėjo pirmininkė.

D. Gumauskienė minėjo, kad skelbimas dėl konkurso buvo išspausdintas "Vakarų eksprese" pernai kovo 14 dieną. Ši jos informacija pasitvirtino.

"Tiksliai nepamenu, bet, regis, konkurse dalyvavo 5 įmonės. Parinkome vidutinę kainą pasiūliusią bendrovę "Apdailos fabrikas", - minėjo D. Gumauskienė.

Pasiteiravus, kodėl gyventojai verčiami visą sumą už darbus sumokėti per 3 mėnesius, pirmininkė pabrėžė, kad apie planus remontuoti stogą visi žinojo seniai, tad galėjo pamažu mokėti. Esą daugelis gyventojų taip ir darė, tad jau yra surinkta pusė reikiamos sumos.

Pirmininkę palaikė ir to paties namo gyventoja Diana Nosova, kuri yra ir valdybos narė. Moteris patikino, kad viskas buvo atlikta teisėtai.

"Man net gaila pirmininkės. Patys žmonės į susirinkimus nevaikšto, o paskui reiškia pretenzijas", - reziumavo D. Nosova.

Daug kas pačių gyventojų rankose

Algis GAIŽUTIS, Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas

Klaipėdoje yra 370 DNSB, kurios vienija maždaug 500 namų. Jų veiklai kontroliuoti yra skirtas vienas specialistas. Taigi per metus atliekama maždaug 12-14 planinių patikrinimų. Buvo siūlymai, kad reikėtų šiam darbui skirti daugiau specialistų, bet yra kaip yra. Stengiamės kitaip padėti gyventojams, pavyzdžiui, organizuodami seminarus aktualiomis bendrijoms temomis.

Kai kuriais atvejais gyventojams kreiptis į teismą patariama dėl labai paprastos priežasties - atitinkamus sprendimus priima patys bendrijos nariai. Ir niekas kitas negali tų sprendimų apskųsti teismui, tik jie patys. Savivaldybė kai kuriais atvejais gali tik išreikšti savo nuomonę, bet jei dauguma nusprendė, jų sprendimą gali panaikinti teismas.

Patys žmonės dažnai nesinaudoja jiems suteiktomis teisėmis ir lengviausias kelias jiemsatrodo - pasiskųsti kuriai nors institucijai. Betgi pati bendrija gali turėti ginčų komisiją, revizijos komisiją, įvairiems ūkiniams nesutarimams spręsti galima samdyti ir nepriklausomus auditorius.

Tikrai negalima būtų sakyti, kad bendrijose viskas blizga. Atlikę patikrinimus, aptinkame nemažai įvairiausių pažeidimų. Maždaug trečdalis bendrijų dar nėra atnaujinę savo įstatų, nors ši prievolė yra jau nuo 2013 metų. Nemažai yra ir tokių atvejų, kai, pirmininkų kadencijai pasibaigus, niekas jų neperrenka ir jie ramiai dirba toliau, nors kadencija galioja tik trejus metus. Sulaukiame nemažai skundų ir dėl mokestinių dalykų. Vieniems gyventojams atrodo, kad per brangiai nupirktos paslaugos, kitiems - atvirkščiai. Tokiais atvejais primename, kad bendrijos nariams yra suteikta teisė patvirtinti vienokias ar kitokias pirkimo taisykles, tuomet viską daug paprasčiau kontroliuoti. Baksnojimai pirštais vieniems į kitus, deja, nieko nekeičia, bet bendrijos narių nesusikalbėjimas - dažnas reiškinys. Dažnai tokios bėdos kyla ir dėl to, kad gyventojai yra pasyvūs, nesirenka į susirinkimus, o paskui pyksta, kai kiti priima vienokius ar kitokius sprendimus.