Bendrasis planas: einama pabaigos link

Viešo svarstymo su visuomene metu Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad naujuoju bendruoju planu siekiama įtvirtinti Klaipėdos kaip augančio regiono lyderio statusą.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė sakė, kad buvo sulaukta beveik 170 gyventojų pasiūlymų dėl bendrojo plano koncepcijos.

Vis dėlto, pasak UAB "Urbanistika" architekto Sauliaus Motiekos, daugiausia pasiūlymų buvo orientuoti į būsimus bendrojo plano sprendinius, apie kuriuos koncepcijoje nekalbama.

Architektas pristatė atliktą strateginį poveikio aplinkai vertinimą. Vertinami buvo 2 variantai: kas būtų, jeigu dabartinis bendrasis planas nebūtų keičiamas, ir kas būtų, jeigu būtų įgyvendinta nauja miesto vizija.

"Buvo sulyginti abu variantai pagal ekspertinį vertinimą", - teigė architektas.

UAB "Sweco Lietuva" atstovas Vytautas Belickas pristatė strateginio poveikio aplinkai vertinimo rezultatus - kokios būtų pasekmės aplinkos orui, paviršiniam vandeniui, krantams, biologinei įvairovei, sveikatai ir t. t.

Teigiama, kad mažiausios sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai, palyginti su alternatyva, jeigu viskas būtų paliekama taip, kaip yra, būtų įgyvendinant bendrojo plano sprendinius pagal antrąją alternatyvą. Projektuotojai pažymėjo, kad koncepcijos sprendinių konkretizavimo ir įgyvendinimo atveju būtina planuoti ir taikyti jau neigiamų pasekmių išvengimo ir (ar) jų sumažinimo bei kompensavimo prevencines priemones.

Susirinkę miestiečiai domėjosi įvairiais jiems aktualiais klausimai - galimai atsirasiančiu ar padidėsiančiu triukšmu, tarša, geležinkelio plėtra, LEZ veikla, uosto plėtra ir t. t.

Buvo ir kritikos, pavyzdžiui, architektas Romas Gailius teigė, kad koncepcija teikiama paini. "Minėta apie giliavandenio uosto įtaką krantui. Ar miestas negalėtų užsisakyti individualaus ekspertinio vertinimo šiuo klausimu, nes Lietuvoje, mano žiniomis, yra tik 2 specialistai, kurie tai tyrinėja. Yra labai didelė tikimybė, kad kranto rekreacinių teritorijų įtaka ne tokia, kokią jūs pateikiate", - kalbėjo R. Gailius.

O architektas Edmundas Benetis išsakė nuomonę, kad miesto Tarybos patvirtinta antroji bendrojo plano koncepcija kažkokiu būdu pavirto ketvirtąja, kurioje numatoma radikali uosto plėtra. "Plėtra visomis kryptimis pats blogiausias variantas, pasekmės bus rimtos ir ilgam. Turime unikalią situaciją, kai savo bendruosius planus daro ir "guzikas", ir kostiumas. Kas yra Klaipėda - miestas uostui ar uostas miestui? Klausimas, kaip suderinti miesto ir uosto bendruosius planus? Tai labai sudėtinga", - teigė architektas.

S. Budinas atkreipė dėmesį, kad plano koncepcija buvo pristatyta ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, ir Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto tarybai ir esą esminių pastabų nesulaukta.

Kol gyventojai baiminasi, kad uostas gali užgožti miesto gyventojų interesus, uosto tarybos posėdžio metu buvo baiminamasi priešingo varianto - kad miestas gali įsiveržti į uosto teritoriją Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Klasco" sąskaita.

Planuojama, kad po viešo pristatymo bus užbaigtos strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir bendrojo plano koncepcija bus teikiama tvirtinti miesto Tarybai. Po to bus pereinama prie sprendinių konkretizavimo - bus parengti detalūs konkretizuoti bendrojo plano sprendiniai bei jų įgyvendinimo programa. Pagal planą, baigiamasis etapas galėtų prasidėti jau rugsėjį, kai bendrasis planas būtų teikiamas viešam svarstymui, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas.