Bažnyčiose "aukas iš širdies" keičia konkretūs mokesčiai?

Tikintieji svarsto, kad jau seniai laikas nustoti kalbėti, jog aukos dydį gali nustatyti pats parapijietis. Esą visiems būtų paprasčiau, jei Bažnyčia aiškiai įvardintų, kokie yra kiekvienos suteiktos paslaugos įkainiai, ir tuomet nebekiltų dviprasmiškų situacijų.

Dievo tarnai atšauna, kad jokių dviprasmybių nekiltų, jei tikintieji eitų kalbėti su parapijos klebonu. Esą bėdos prispaustiems ir pinigų neturintiems žmonėms visos bažnyčios paslaugos vis dar teikiamos nemokamai.

"Tačiau būna ir taip, kad atvažiuoja vaiko krikštyti su prabangiausia mašina ir tikina, kad neturi nė cento bažnyčiai paaukoti", - kad auką žmonės interpretuoja įvairiai, pažymėjo Telšių vyskupijos vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas.

Dievo tarnams keista, kai žmonės net nemirktelėdami sumoka didžiules sumas už vaikų lankomus būrelius arba net nesusimąstydami leidžia pinigus prekybos centruose, o atėję į Dievo namus pradeda skaičiuoti kiekvieną paaukotą centą.

Auka ar mokestis?

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vaiką Pirmajai Komunijai šiemet ruošiantys tėvai nustebo ne todėl, kad už lankomas paskaitas reikės mokėti. Juos nustebino, kad popieriuje juodu ant balto buvo įrašytas aukos dydis.

"Kodėl tuomet tai vadinama auka? Tegul taip ir rašo - "mokestis". Kitas sakinys, kad "neturint 15 eurų, juos galima sumokėti dalimis", aiškiai pasako, kad sumokėti tokią sumą yra privaloma. Tuomet ko vertos dvasininkų mėgstamos kartoti tiesos, kad neturintiems pinigų jie patarnauja nemokamai?" - teiravosi tėvai.

Pasak jų, dabartinė tvarka, kai norėdami gauti Komunijos sakramentą ne tik vaikai, bet ir jų tėvai visus mokslo metus kiekvieną sekmadienį privalo eiti į bažnyčią, taip pat esą kvepia pasipinigavimu.

"Juk kiekvieną sekmadienį renkamos rinkliavos, tad tėvai kaskart turi aukoti. Sutinku, kad 15 eurų per metus nėra didžiulė suma, bet juk vaikai lanko ir būrelius, už kuriuos reikia mokėti, jei gyveni ne mieste, vaiką dar reikia į bažnyčią vežioti. Tokia griežta ir priverstinė tvarka tikrai atgraso nuo bažnyčios ne tik vaikus, bet ir tėvus. Teko girdėti, kad gavę Pirmąją Komuniją vaikai net nebenori žiūrėti į bažnyčios pusę", - kalbėjo aukų klausimą iškėlę tėvai.

"Prievartos nėra"

"Keista, kai žmonės galvoja, kad Bažnyčia visiems turi viską duoti ir nieko nereikalauti, neprašyti", - išgirdęs, dėl ko skundžiasi jo parapijiečiai, replikavo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas Antanas Blužas.

Labiausiai jam liūdna dėl to, kad tėvai pas jį neatėjo pasikalbėti, nes tuomet esą būtų išgirdę, kad tai nėra jokia prievarta.

"Taip jau yra, kad šiais laikais visi mano žinantys savo teises. Jei žmogus neturi tų 15 eurų, niekas ir nereikalauja. Mes vis tiek visus vaikus mokome. Gal tikrai ne visi ir gali tiek sumokėti. Tada tie, kurie aukoja, remia ir tuos, kurie negali arba nenori mokėti. Kunigas žmogui turi patarnauti ir be aukos, taip ir darome. Rūpintis vaikų auklėjimu - ne vien tėvų, bet ir parapijos klebono pareiga", - sakė klebonas.

Pasak jo, 15 eurų auka tikrai nėra didelė, žinant, kad paskaitos vaikams vyksta visus mokslo metus, tam reikia ir mokymo priemonių, be to reikia atsidėkoti ir katechetams, kurie veda pamokas.

"Klebonas vienas visų vaikų neparuoš, reikia talkos. Pavyzdžiui, šiemet Pirmajai Komunijai ruošiame 170 vaikų, dar 150 paauglių ruošiasi Sutvirtinimo sakramentui", - skaičiavo klebonas.

Pasak jo, tėvai labai siaurai mąsto. Tie mokymai esą skirti ne tam, kad Bažnyčia pasipinigautų, o ugdo vaiką morališkai, moko pasirinkti gerus dalykus. Tad tie 15 eurų esą tik nedidelė investicija į geresnę vaiko ateitį.

"Tokie konfliktai ir kyla, kai tėvai, patys su bažnyčia nieko bendro nenori turėti, bet nori "sutvarkyti" vaiką. Galvoja, kad bus taip, kaip draudimo kompanijoje - atvedei, sumokėjai ir gavai Pirmąją Komuniją. Dažnas pyksta, kad į bažnyčią reikia sekmadieniais ateiti. O juk toks yra Dievo įsakymas kiekvienam katalikui", - kalbėjo A. Blužas.

Klebonas akcentavo, kad auka yra ir kiekvieno santykis su Dievu: "Auka yra tai, kiek tu padedi bažnyčią išlaikyti ir skelbti Evangeliją. Kitaip tariant - kiek tu rūpiniesi žmonių gerumu ir į tai investuoji. Jei tau rūpi tik tavo atostogos, televizorius ir "Akropolis" ar dar kas nors, - tai investuoji į tai. Kai manęs žmonės klausia, kiek reikia aukoti, atsakau, kad principas paprastas: turtingas aukoja kaip turtingas, o vargšas - kaip vargšas."

Už santuoką - 500 eurų

Visgi žmonės pastebi, kad tikrai ne visi Dievo tarnai palieka teisę aukotojui pačiam nuspręsti, ar jis turtuolis, ar vargšas. Jau dešimt metų vestuvių organizavimo srityje dirbanti vestuvių planuotoja pasakojo žinanti ne vieną atvejį, kai jaunųjų buvo paprašyta konkrečios sumos, kuri net šokiravo.

"Žinau atvejį, kai vienoje sostinės bažnyčioje buvo aiškiai įvardinta, kad už vestuvių ceremoniją reikės sumokėti 500 eurų, ir net buvo pasirašyta sutartis su nurodyta suma. Kiek seniau, kai dar buvo litai, vienoje Kauno bažnyčioje buvo pareikalauta 800 litų, o kai jaunieji sukrapštė tik 600, kunigas buvo labai nepatenkintas", - pasakojo vardo prašiusi neminėti vestuvių planuotoja.

Tačiau esą tokios istorijos tikrai nėra bendra taisyklė. Paprastai aiškūs ir dideli įkainiai būna nustatyti tik tose bažnyčiose, kurios yra labai populiarios.

"Dažniausiai internete įvairiuose forumuose žmonės vieni iš kitų sužino, kiek reikėtų aukoti bažnyčiai kiekvienu konkrečiu atveju. Kalbant apie vestuves mėgstama sakyti, kad reiktų aukoti 10 procentų nuo tos sumos, kiek išleisite vestuvinei suknelei, limuzinui ar net visai vestuvių puotai. Tačiau abejoju, kad kas nors tiek daug aukotų", - pasakojo vestuvių planuotoja.

Rekomendacijos tebegalioja

Beje, 2007 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija buvo atnaujinusi 2001-aisiais patvirtintą dokumentą, aptariantį tikinčiųjų aukas ir jų paskirstymą. Tuomet buvo aiškinama, kad bendras normas kiekvienas vyskupas pritaikys savo vyskupijos situacijai ir pateiks kunigams.

Maždaug po metų Telšių vyskupijos kurija visoms parapijoms buvo parengusi raštą, kuriame buvo nurodyti aukų dydžiai: laidotuvių mišios - 150 Lt, už devintąją, trisdešimtąją dieną po mirties ir mirties metinių Mišių stipendija - 70 Lt, Krikšto sakramentas - 50 Lt, Santuokos sakramentas - 100 Lt. Nurodytos sumos buvo be užmokesčio už patarnavimus, t. y. į šias sumas neįėjo atlyginimas bažnyčios tarnams: vargonininkui, zakristijonui ir valytojai.

Buvo akcentuojama, kad rekomendacijų reikia tam, kad kunigai nereikalautų didesnių aukų, bet taip pat buvo pabrėžiama, kad paimti didesnę auką nėra draudžiama, jei tik tokia yra aukotojo valia.

"Įvesdami orientacines aukų normas ir jas tikslindami vyskupai siekia atkreipti kunigų dėmesį, jog prašant paaukoti visuomet reikia įsigilinti į žmonių situaciją, rūpintis, kad materialiniai dalykai neužgožtų sielovados. Norima ir žmonėms priminti, kad keičiantis jų pačių ir Lietuvos ekonominei situacijai dera kas kartą apgalvoti, kokio dydžio auka netaptų našta, tačiau leistų išlaikyti Bažnyčią", - rašoma Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato informacijoje.

Paskambinus į Lietuvos Vyskupų Konferencijos raštinę, jos darbuotoja tikino, kad, įvedus eurą, kol kas rekomenduojamos sumos nebuvo pakeistos, tačiau gali būti, kad jos bus peržiūrėtos.

Pagal Lietuvos įstatymus religinės organizacijos už 25 tūkst. Lt (7 240 eurų) neviršijančias pajamas pelno mokesčio nemoka. Viršijus šią ribą, pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu.

"Dievo malonės nenupirksi"

Genadijus Linas VODOPJANOVAS, Telšių vyskupijos vyskupas augziliaras

Klebonas įrašydamas konkrečią auką niekuo nenusižengė. Tiesiog norėtųsi, kad žmonės skaitytų iki galo, nes tame pačiame rašte buvo parašyta: "Pinigai neturi būti kliūtis." Tad jei tėvai eitų kalbėtis su parapijos klebonu, o ne bėgtų pas žurnalistus, jis jiems būtų paaiškinęs, kad, prispaudus bėdai ir neturint pinigų, niekas vaiko iš užsiėmimų neišmes.

Tai, kad auką galima mokėti dalimis, parašyta todėl, kad katechetų mokymai prasideda rugsėjį, kai tėvams vaikus reikia suruošti į mokyklą. Suprantame, kad tuo metu tėvams ir taip stinga pinigų, todėl ir suteikiama tokia galimybė.

Dėl 15 eurų aukos už šias pamokas yra nuspręsta visos Lietuvos mastu. Tai tiesiog konvertuota anksčiau buvusi 50 litų auka. Reikėtų įvertinti tai, kad mokymai vyksta nuo rugsėjo iki gegužės, tad padalijus iš 8 mėnesių tai tikrai nėra didelė auka. O juk pamokos nevyksta po atviru dangumi - parapijai reikia mokėti ir už elektrą, ir už šildymą, be to, pamokas veda ne kunigai, o katechetai, kuriems taip pat reikia atsilyginti už šį darbą.

Man yra keista, kai šitaip smulkinamasi. O paklauskite tėvų, ar jie taip pat piktinasi kiekvieną kartą mokėdami už vaikų būrelius arba "Maximoje"? Liūdna, kai santykis su Dievu traktuojamas kaip prekė. Reikėtų atsiminti viena - Dievo malonės nenupirksi. Ji negali būti įkainota. Tai, ką vadiname aukomis, yra pagalba Bažnyčiai, kad parapijos turėtų už ką susimokėti komunalinius mokesčius, turėtų iš ko išlaikyti valytojus, vargonininką. Juk yra tokių didelių bažnyčių, kur vien elektra kas mėnesį atsieina kone 300 eurų.

Aukos bažnyčiai - ne šių laikų "išmislas". Jos buvo nuo pirmųjų krikščionybės amžių. Tiesa, tuomet buvo aukojamas ir maistas. Bet juk dabar gavęs bulvių maišą už elektrą nesumokėsi. Tačiau visi tikintieji žino, kad esant bėdai ir neturint lėšų kunigai jiems tarnaus ir nemokamai. Tiesiog reikia kalbėtis.

Nuomonės iš socialinio tinklo

Tuokėmės ir krikštijom Kristaus Karaliaus bažnyčioje, pasijutom apiplėšti, kai kunigas pasakė, kad už vestuvių ceremoniją "pas mus auka prasideda nuo 150 €".

***

Mums buvo lygiai tokie patys žodžiai "auka nuo 150 €". Buvome šoke. Sudėjus su kursais vien už ceremoniją pakloti 200 € truputuką skaudžiai...

***

Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje irgi pasako "aukelę" nuo 100 eurų. Kitur, kiek girdėjau, dar brangiau.

***

Mes gyvename netoli Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios. Tai ją ir pasirinkome. Likome patenkinti. Galiu pasakyti, kad ten aukų nėra nustatytų, pasako, kiek galite ir pan.