Baseino statybvietėje įkasta simbolinė kapsulė

„Esu tikras, kad čia prasidės talentingų Lietuvos plaukikų kelias į olimpines pergales. Be to, daugiafunkcio centro atskirose erdvėse galės treniruotis ir plaukikai mėgėjai, taip pat čia bus ruošiami nardytojai, laisvalaikį žmonės galės leisti sporto ir SPA procedūrų zonose. Dėkoju baseiną projektavusiems architektams, kurie sugebėjo suderinti ir po vienu stogu sutalpinti tiek daug skirtingų funkcijų. Tikiuosi, kad konkursą laimėję statybininkai laikysis pažadų užbaigti darbus iki kitų metų pabaigos. Klaipėdos baseino statyba įtraukta į Vyriausybės svarbių šalies ekonominių projektų sąrašą“, – sakė Vyriausybės vadovas uostamiesčio multifunkcinio centro statybos darbų pradžios ceremonijoje.

Ministro Pirmininko teigimu, netolimoje ateityje Lietuva turės dešimtį naujų plaukimo centrų. Šiemet atidaromas baseinas Druskininkuose ir baigiamas statyti Varėnoje. Jau vyksta baseinų statytos Rokiškyje ir Radviliškyje. Kitais metais po užtrukusių sudėtingų konkurso procedūrų, beje, su kuriomis susidūrė ir Klaipėda, prasideda modernaus Vilniaus Lazdynų ir Abraomo Kulviečio gimnazijos baseinų statyba. Savo baseinus turės ir Palanga, Plungė, Prienai, Kupiškis. „Tikiu, kad netolimoje ateityje Klaipėda taps žinomu plaukimo centru, o Lietuva – garsių plaukikų ir daug sveikesnių žmonių šalimi“, – teigė premjeras.

Kaip pažymėjo statybų pradžios ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, naujasis miesto baseinas su sveikatingumo centru – vienas svarbiausių ir laukiamiausių uostamiesčio socialinės infrastruktūros objektų per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tai senai puoselėtų Klaipėdos vilčių, svajonių ir olimpinių lūkesčių įkūnijimas. Bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė – 15,823 mln. eurų. Daugiau nei 11,1 mln. eurų projekto įgyvendinimui bus skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 3,72 mln. eurų.

Ministras Pirmininkas padėkojo Klaipėdos merui už sėkmingą bendradarbiavimą su 16-ąja Vyriausybe, kuriai A. Butkevičius baigia vadovauti, o V. Grubliauskas savo ruožtu dėkojo premjerui, kurio vadovavimo ministrų kabinetui metu Klaipėdoje buvo įgyvendinami tokie istoriniai projektai, kaip Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, Jūrinio slėnio mokslinių laboratorijų statybos ir kiti.

Penktadienį ryte premjeras A. Butkevičius taip pat dalyvavo susitikimuose su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“ vadovais, aptarė uosto veiklos, plėtros ir energetikos aktualijas, apžiūrėjo antžeminės paskirstymo stoties statybas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai trumpai pristatė Ministrui Pirmininkui šių metų trijų ketvirčių uosto veiklos rezultatus: 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 3,4 proc. – krauta 29,90 mln. tonų, tai yra 980,2 tūkst. tonų daugiau nei 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesiais, pagerėjo ir kiti uosto veiklos rodikliai. Premjeras A. Butkevičius pasidžiaugė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos rezultatais ir palinkėjo sėkmingai pabaigti šiuos metus ir neprarasti įgauto pagreičio 2017-aisiais.