Bandužių-Žardės senovės gyvenvietė dosni rentinių šulinių

Su pertraukomis jau penktą sezoną Bandužių-Žardės gyvenvietę tyrinėjančiai Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrimų grupei laimė nusišypsojo praėjusį šeštadienį.

"Pusės metro aukščio šulinį aptikome rugpjūčio 20 dieną. Per kelias dienas jį atkasėme, iškėlėme ir atvežėme į muziejų restauracijai. Tai išties unikalu, kad toje pačioje gyvenvietėje pavyko rasti jau trečią šulinį. Jie vienas nuo kito buvo nutolę vos 100-200 metrų atstumu", - pasakojo archeologė Ieva Masiulienė.

Nemaža dalis šuliniui ręsti naudotų rąstelių puikiai išsilaikę, net matyti beržo tošis.

"Tik viršutiniai rąsteliai nudilę, matyt, ant jų palipdavo, kad iš šulinio vandens pasisemtų", - pasakojo archeologė.

Paties šulinio viduje rasta išlikusių gyvūnų kaulų, akmens trintuvo bei geležies dirbinio fragmentų.

"Pirmąjį rentinį šulinį šioje teritorijoje iškasėme 2011-aisiais. Iš ąžuolo ir beržo medienos suręstas šulinys datuojamas VIII-X amžiumi. Šie radiniai vertingi dėl savo konstrukcijos, nes jie patvirtina faktą, kad jau tuomet buvo naudojama rentinė konstrukcija, greičiausiai ne tik šuliniams, bet ir pastatams ręsti", - pasakojo I. Masiulienė.

Mokslininkų žiniomis, netoli Žardės piliakalnio abipus dabar numelioruotos Smeltalės ne vieną šimtą metų gyventa senųjų kuršių. Įdomu tai, kad jie turėjo įsirengę, šiuolaikiniais terminais kalbant, tarsi pramoninį rajoną (kaip dabar Klaipėdoje esantis LEZ'as), kur greičiausiai ateidavo tik dirbti.

Pupos dydžio pelkių rūdos gabaliukus senieji Žardės gyventojai kasdavo iš rūdingo žemės sluoksnio, specialiai tam iškastose lomelėse plaudavo šulinių vandeniu nuo jų žemes ir organines priemaišas, po to apdegdavo, lydydavo. Išlydyta geležis naudota ginklų bei namų apyvokos daiktų bei darbo įrankių gamybai.

"Randame ir laužaviečių, židinukų, puodų fragmentų, kaulų. Tad, matyt, čia pat vietoje jie gamindavo ir maistą. Pavyzdžiui, pirmojo rasto rentinio šulinio viduje aptikome ir išgliaudytų riešutų kevalų. Matyt, iš šulinio vandenį semdami dar ir riešutus pagliaudydavo", - vaizdžiai pasakojo archeologė.

Kad rastą šulinį būtų galima eksponuoti, prireiks ne vienerių metų, kol jis bus tinkamai išmirkytas specialiuose skysčiuose. Tiesa, pirmojo šulinio restauracija jau baigta. Pasak I. Masiulienės, jis jau paruoštas eksponuoti. Tačiau esą kol kas tiksliai nenuspręsta, ar jis bus įkurdintas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijų salėje, ar Kalvystės muziejuje.

Nors orai šiemet ne itin palankūs archeologiniams darbams, šiemet Bandužių-Žardės komplekse pavyko ištyrinėti per 5 tūkst. kvadratinių metrų plotą, kuriame pavyko aptikti 35 įvairias archeologines struktūras. Planuojama, kad darbai tęsis ir rugsėjį.