Baltijos jūros pakrantėje - šimtmečio laužai

Pirmą kartą šimtmečio laužai dega Lietuvos pakrantėje. Lietuvoje laužai skiriami šalies valstybingumo atkūrimo šimtmečio sėkmės istorijos herojams, kurie išsaugojo ir toliau sėkmingai brangino valstybingumo tradicijas, tiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

"Senovinės ugnies nakties" šventė tapo tradicinė ir pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių: Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Lenkijoje. Laužai degė net ir tose šalyje, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės.

Artėjant šeštadienio vakarui dangus Klaipėdoje nusigiedrijo, tad dalis klaipėdiečių patraukė į Pirmąją Melnragę, dalis – į Girulius pasižiūrėti Baltijos vienybės laužų. Melnragėje labai daug žmonių nebuvo, tačiau šventinė nuotaika buvo juntama.

Lietuvos televizijos reporteriai, pasistatę Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, ruošėsi tiesioginei transliacijai. Netrukus uždegtas gražus laužas, suteikiantis ir paslaptingumo, ir romantikos, po truputį pradėjo griūti, tačiau susirinkusiems žmonėms nuotaikos tai negadino.

Šiemet Lietuva prie kitų šalių, jau seniai laužais simboliškai pagerbiančių Baltijos jūrą, t. y. prie Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos prisijungė pirmą katą. Paskutinį rugpjūčio šeštadienį simboliniai laužai degami visoje Baltijos jūros pakrantėje. Jie simbolizuoja Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūros paveldą, jų žmonių draugystę ir vienybę. Jie primena šios jūros reikšmę ir būtinybę ją iš saugoti ateities kartoms.

Vien tik Lietuvos pakrantėje laužų turėjo būti 25. Renginys „Senovinė ugnies naktis - šimtmečio laužai“ mūsų šalies pakrantėje buvo skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio istorijos herojams.

Senovinę ugnies naktį Klaipėdoje organizavo, laužus Melnragės ir Girulių paplūdimiuose degė kultūros centras Žvejų rūmai. Centro direktoriaus pavaduotojos Nemiros Trakumienės pasiteiravome, kaip sekėsi jam ruoštis. „Labai graži atmosfera. Lietuviai prisijungė prie latvių, estų ir kitų tautų, jau seniau turinčių tokią tradiciją. Pas mus žmonės susirinko ne taip gausiai, bet, manome, kad į Melnragės paplūdimį koks tūkstantis jų atėjo.

Šiek tiek jaudinomės, nes turėjome bėdų. Girininkai žadėjo duoti malkų dviem laužams, o davė tik vienam. Teko per valandą susirasti malkų dar ir Girulių laužui. Dalinome tas malkas, tad mūsų laužai nebuvo dideli. Apmaudu, televizijai filmuojant laužas griuvo, ir visa Lietuva tai matė. Tokį renginį organizavome pirmą kartą, neturėjome patirties. Matyt, reikėjo prieš dvi dienas malkas atsivežti. Vyriausybės nurodymu girininkai turėjo duoti 3 kub. m malkų, bet likus trims valandoms iki renginio, davė tik pusę to kiekio, ir viskas“, - apgailestavo N. Trakumienė.

„Nieko tokio, svarbu kad tas laužas apskritai buvo“, - sakė šalia stovėjusi moteris. Laužui baigiant degti žmonės nesiskirstė, nes koncertavo senjorų kolektyvai. Kad ir ne visai taip, kaip planuota, šventė įvyko.