Baltijos jūra greitai neišsivalys

Tas "stulpas", puikiai matomas nuo kranto, priklauso Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentui ir, anot tyrėjų, stovi jūroje jau kelerius metus. Šis prietaisas yra skirtas hidrologiniams matavimams atlikti. Pačiame "stulpe" yra įmontuota perdavimo sistema, siunčianti duomenis į krantą, o netoli jo sumontuoti davikliai. Visa tai reikalinga jūros būklei stebėti - druskingumui, temperatūrai, vyraujančioms srovėms nustatyti etc. Minėtas stebėjimo postas pastatytas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.

"Mes privalome vykdyti jūros monitoringą. "Stulpas" priklauso bendrai monitoringo sistemai. Vykdėme bendrą projektą su kitais partneriais Lietuvoje, pradėjome 2009-aisiais. Mūsų hidrologiniai postai įrengti ir Kuršių mariose, ir Baltijos jūros pakrantėje - Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje, Šventojoje, Uostadvaryje, Ventės rage. Norėdami atlikti matavimus ir jūroje, kitokio sprendimo neradome, kaip pastatyti "stulpą", - pasakojo Jūrinių tyrimų departamento direktorius Algirdas Stankevičius.

Be to, departamentas įsigijo 2012-aisiais pastatytą laivą "Vėjūnas", kuris taip pat atlieka jūroje nuolatinius stebėjimus. Į jūrą jis plaukia mažiausiai kartą per mėnesį. Laive dirbantys žmonės renka duomenis apie druskingumą, temperatūrą, srovių matavimą. Laivui dar esant jūroje duomenys gali būti perduoti okeanografinių duomenų bankui. "Vėjūno" dėka atliekami hidrologiniai, hidrocheminiai, hidrobiologiniai tyrimai visoje priekrantėje ir ekonominėje zonoje. Vykdomi ir vandens, jūros dugno užterštumo, gyvūnijos tyrimai.

"Esame ES nariai. Šita sritis joje yra labai griežtai reglamentuota. Kiekviena šalis privalo įdėti savo indėlį į jūros tyrimus. Mes kasmet raportuojame ES, kas padaryta, kokie rezultatai gauti jūroje, upėse, ežeruose. Nepasakyčiau, kad Baltijos jūros užterštumas didėja. Manau, kad jis stabilizavosi, tačiau Baltijos jūroje yra labai daug sukaupta organinių medžiagų. Tikėtis, kad Baltijos jūra labai greitai išsivalys, net visoms šalims nedidinant jos užterštumo, nereikėtų. Tų medžiagų yra daug ir vandenyje, ir dugno nuosėdose, ir gyvūnuose. Taip ir sukasi ratu jūra iš dalies pati save užteršdama", - kalbėjo A. Stankevičius.