Atidengtas paminklas Vydūnui

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų - filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui. Simboliška, kad paminklas atidengtas Rugsėjo 1-ąją - Mokslo ir žinių dieną.

Apie tai kalbėjo ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, atkreipęs dėmesį į tai, kad Vydūno skverą ir paminklą supa net kelios mokymo įstaigos.

“Vydūnas pabrėžė vidinės šviesos svarbą. Vydūno 150-osios gimimo metinės sutapo su valstybės šimtmečiu. Tai vienas žmonių, kurie kūrė šviesesnį mūsų šalies rytojų, kalbėjo, kaip svarbu kurti geresnį žmogų. Svarbu įamžinti tokius šviesuolius ne tik kaip istorinį ženklą, bet tai daro mus stipresnius. Vydūnas mums leidžia pajusti mūsų gyvenimo šaknis. Jis sakė, kad jei pamirštame savo gyvenimo šaknis, silpstame”, - kalbėjo ministras.

VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ valdybos pirmininkas, Vydūno paminklo statymo komisijos pirmininkas Rimantas Cibauskas sakė, kad įspūdinga yra tai, kad šiam tikslui susivienijo įvairios asmenybės.

“Manau, tai yra tikras bendrystės pavyzdys visai Lietuvai, nes idėjos entuziastai ir Klaipėdos savivaldybė parodė norą dirbti, pavyko įtikinti ir Kultūros ministeriją, kad šis projektas yra svarbus. Taigi, visi suvienijome jėgas, prisidėjo ir įvairios socialiai atsakingos įmonės. Dar labai daug yra žmonių, kurių nežinome ir kuriems negalime padėkoti asmeniškai, nes jie aukojo nedideles sumas įvairių renginių metu. Tad noriu padėkoti jiems visiems viešai - nors ir aukojo ne po daug, bet ir širdies, o tai labai svarbu”, - kalbėjo R. Cibauskas.

VšĮ “Mažosios Lietuvos kultūra” direktorius Arvydas Girdzijauskas priminė Vydūno mintį, kad žmogus niekada nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas.

“Žmogaus kūryba būna įvairi. Kokios kūrybos Vydūnas iš mūsų tikėjosi? Jo žodžiais, žmogiškumu reikia stiprinti, skaidrinti ir apšviesti gamtą ir visą pasaulį. Vydūnas kviečia kurti žmogų savyje, žmogiškumą. Tikiuosi, kad šis gražus sodas, dvasinga Vydūno figūra paskatins mus puoselėti šiuos dalykus ir nuo to Klaipėda ir mūsų šalis bus dar gražesnė”, - sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo A. Girdzijauskas.

Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius teigė, kad ši diena ypatinga visiems po pasaulį išsibarsčiusiems Mažosios Lietuvos palikuonims.

“Visa, ką jis darė, buvo skirta žadinti tautą”, - apie Vydūną kalbėjo V. Bagdonavičius.

Petras Šmitas pridūrė, kad darbai truko netrumpai, tačiau rezultatas – džiuginantis: “Žmogus, sėdėdamas ir žiūrėdamas į Vydūno skulptūrą, galės mąstyti apie būtį, egzistenciją, žmogaus pašaukimą ar tiesiog gėrėtis medžių ir gėlių spalvomis, jų kvapais.”

Idėjos iniciatoriai ir įgyvendintojai buvo apdovanoti įvairiomis padėkomis. Sveikinimus per atstovus perdavė šalies prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis. Pasisakė ir Seimo nariai.

Renginys, nors ir su gražia idėja, iššūkiu tapo žmonėms, susirinkusiems pamatyti atidengiamo paminklo.

Saulės atokaitoje pusantros valandos perkirpti paruoštą juostą laikė moksleiviai, o aikštės pakraščiuose šešėlių ir pavėsio ieškojo vyresnio amžiaus žmonės. Dalis susirinkusiųjų dėl karšto oro ir ilgų kalbų ėmė skirstytis nesulaukę to, dėl ko atėjo – paminklo atidengimo momento.

Sulaukęs savo eilės kalbėti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, matydamas mažėjantį žmonių būrį, pasakė sau nebūdingą trumpą kalbą.

“Turbūt Vydūnas, stebėdamas mus iš padangių, klausydamas tokios kalbų gausos, nusišypsotų į ūsą – ar to tikrai reikia. Jis turbūt pasakytų – liaukimės pliurpti, eikime kurti”, - improvizavo V. Grubliauskas.

Prieš pat atidengiant paminklą dar suteiktas žodis ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui, kuris nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo.

Vydūnui pagaliau pasirodžius, žmonės skubėjo fotografuotis prie paminklo, klausėsi koncertų: pasirodė Tilžės Vydūno lietuvių draugijos ansamblis “Birutė”, Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos jungtinis ansamblis „Gabija“ ir „Penki vaikee“, „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ labdaros fondo dalyviai, renginio pradžioje Lietuvos himną atlikusi Monika Marija ir Saulius Petreikis.

„Ačiū visiems bendražygiams. Nuo mažų dalykų prasideda pokyčiai. Šis projektas yra tikras susivienijimo pavyzdys. Pagražėjo ne tik skveras, ne tik miestas, bet ir mes patys viduje. Norisi ir visus kitus darbus daryti vydūniška dvasia, tada galėtume labai daug nuveikti. Labai tikiuosi, kad iš visos širdies kurtą skverą Klaipėdos miestas priims kaip dovaną ir ja rūpinsis“, - sakė R. Cibauskas.

INFORMACIJA

Praėjusiais metais buvo minimos Vydūno 150-osios gimimo metinės, 2018-ieji buvo paskelbti Vydūno metais.

Konkursą meniniam objektui ir architektūriniam skvero sutvarkymo projektui sukurti laimėjo menininkų grupė: architektas Petras Džervus, skulptoriai iš Ukrainos Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas, kuriems Klaipėdoje atstovavo skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Skvere įrengta kompozicija „Versmė“ - fontanas, ant kurio krašto palikti Vydūno batai. Pats Vydūnas basas stovi ant sferos formos pjedestalo, kuriuo teka vanduo.

Prie Vydūno įamžinimo prisidėjo: VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ valdybos pirmininkas, Vydūno paminklo statymo komisijos pirmininkas Rimantas Cibauskas, Arūnas Trukanas, dr. Arvydas Girdzijauskas, dr. Vytautas Čepas, Antanas Stanevičius, Algimantas Švanys, Bernardas Aleknavičius, dr. Janina Pupelienė, prof. dr. Artūras Razbadauskas, Petras Šmitas, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Algimantas Kirkutis, Jonas Lukšas, Teresė Budraitienė, Sigutė Augutienė, dr. Albertas Dovydas Juška (miręs), Eva Jankus-Gerola (mirusi).

Paminklo gamyba ir pastatymas kainavo apie 70 tūkst. eurų.