Atgimimo aikštėje - filmas apie Lietuvos nepriklausomybę

Kol kas klaipėdiečiai, šiandien švenčiantys miesto gimtadienį, gana vangūs. Autobusiuke filmą vienu metu gali žiūrėti 20 žmonių. Jame yra 8 ekranai, esant reikalui gali būti pakabintas ir devintas. Prie vieno ekrano gali sėdėti ir du žmonės, jeigu ateina kartu. Valanda nesvarbu. Atėjo žmogus, jam įjungiamas filmas nuo pradžių ir jis žiūri individualiai. Filmo trukmė – apie 40 minučių. Jis anglų kalba, bet su lietuviškais subtitrais. Ne visi naudojasi ausinėmis, neretai žiūri vaizdus ir skaito subtitrus.

Lietuvių kilmės amerikietis Jonas Mekas, kuriam jau per 90 metų, gyvena Amerikoje, Niujorke, prieš kelerius metus buvo atvykęs į Lietuvą. Jis - poetas, prozininkas, filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas amerikietiškojo kino avangardo krikštatėviu. J. Mekas, būdamas Amerikoje 1989-1991 metais filmavo amerikiečių televizijų laidas, t. y. televizorių ekranus, norėdamas parodyti, kas tuo laikotarpiu buvo pranešama apie Lietuvą. Filmas sukurtas sumontavus visa tą medžiagą. Jį sudaro 4 dalys. Keliaujančiame autobusiuke rodoma tik pirma dalis.

Autobusiukas, rodantis J. Meko filmą apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, keliauja po Lietuvą. Klaipėda – jau šeštasis miestas. Projektas pradėtas įgyvendinti liepos 14 d. Vilniuje, paskui vykta į Palangą, Mažeikius, Pakruojį, penktadienį į Klaipėdą jis atvyko iš Jurbarko. Vilniuje ir Palangoje autobusiukas stovėjo daugiau dienų, o dabar miestuose pabūna tik po dvi dienas.

Projektą įgyvendina Jono Meko fondas, įkurtas Vilniuje. Tokios iniciatyvos ėmėsi pats Jono Meko fondo direktorius Edgaras Stanišauskas. Pagrindinis projekto partneris – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Jono Meko fondo projektų vadovė Vaida Plavinskaitė sakė, kad miestuose žmonės filmu domisi įvairiai. Pavyzdžiui, Pakruojyje atėjo labai daug žmonių, žiūrėjo grupelėmis. Daugiausia domisi vyresnio amžiaus žmonės, bet ateina ir moksleiviai, kurie pažiūri visą filmą, išsėdi visas tas 40 minučių. „Atėję žmonės nebūtinai žiūri filmą. Jiems vaizdai iš išorės, nuotraukos ant autobusiuko šono, sukelia tam tikrų prisiminimų. Jie patys papasakoja, kur tuo metu buvo, ką darė. Mes pasikalbame, padiskutuojame“, - kalbėjo V. Plavinskaitė.

V. Plavinskaitė, ketinanti toliau studijuoti politikos mokslus, prisipažino, kad toks darbas jai patinka, ji su autobusiuku keliaus į visus miestus. „Ir Lietuvą pamatai, ir su įvairiais žmonėmis pabendrauji, jų prisiminimus išgirsti, man tai įdomu“, - sakė mergina. Juokavome, kad ji galėtų visus žmonių pasakojimus užrašyti ir parašyti didžiulę knygą.