Atgimimo aikštei matuoja naujus drabužius

Suvokiama viena, jog pradžiai ją reikia rekonstruoti, kad būtų panaikintas, pasak architektų, tebetvyrantis komunizmo kvapas. Juolab kad yra galimybė tam panaudoti ir Europos Sąjungos (ES) milijonus.

Suvokiama ir tai, kad net milijoninės investicijos negali duoti jokių garantijų, jog po rekonstrukcijos miestiečiai pakeis nusistovėjusius įpročius ir rinksis miesto centre esančioje aikštėje. Stebint kitų šalių pavyzdžius, svarstoma, kad gali prireikti imtis ir kitų priemonių, kurios nepaliktų miestiečiams kitos išeities. Pavyzdžiui, keisti transporto schemą, kuri verstų miesto centre iš vienos transporto priemonės persėsti į kitą, kartu pereiti ir per miesto aikštę, galbūt aplankant čia esančius patrauklius objektus.

Manoma, kad centras būtų gyvybingesnis ir įrengus po Atgimimo aikšte požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bei apribojus transporto eismą centre.

"Dabar viską užmarinuoja transportas senamiestyje. Pastačius tokią požeminę aikštelę būtų galima riboti transporto srautus centrinėje miesto dalyje ne vien vietine rinkliava, bet ir griežtesnėmis priemonėmis", - Atgimimo aikštės ir gretimybių regeneravimo galimybių aptarimo metu pažymėjo architektė ir politikė Ramunė Staševičiūtė.

Siūlomi scenarijai

Savivaldybės administracijos užsakymu rengiama Atgimimo aikštės ir gretimybių regeneravimo galimybių studija. Siekiant atsiklausti visuomenės, kuria kryptimi reikėtų judėti, Klaipėdos bendruomenei apsvarstyti pateikti trys galimi aikštės atnaujinimo ir plėtros scenarijai.

Pagal pirmąjį scenarijų siūloma rekonstruoti buvusio aikštės užstatymo fragmentus ir suformuoti mažesnę aikštę prie "Klaipėdos" viešbučio. Antras scenarijus - priešingas: išplėsti aikštę sujungiant ją su Danės upės erdve. Esą būtų galima pratęsus aikštę iki upės, įrengti pėsčiųjų tiltą, kuris jungtųsi su Vežėjų gatve. Trečias scenarijus - rekonstruoti aikštę vykdant Muzikinio teatro plėtrą. Esą būtų galima atkurti buvusią lenktą Herkaus Manto gatvę nuo Liepų iki Tiltų gatvės bei formuoti didesnį sklypą teatro rekonstrukcijai.

Bet kurio scenarijaus atveju numatoma galimybė po aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bei archeologinę ekspoziciją.

"Tiesiog norime išsiaiškinti, kurios krypties geriau laikytis. Iš to ir gims tolesni ir konkretesni aikštės vystymo pasiūlymai", - sakė R. Staševičiūtė pirmos iš kelių visuomenei surengtų diskusijų metu.

Konkuruoti su "Akropoliu" - iššūkis

"Kyla pagrindinis klausimas - kokybė. Ar yra dabar nors viena aikštė Klaipėdoje, kurioje būtų jauku sėdėti? Man nėra nė vienos tokios", - replikavo pristatant scenarijus dalyvavęs politikas, istorikas Vygantas Vareikis.

Atsakydama R. Staševičiūtė priminė, kad visos kitos aikštės mieste dažniausiai buvo tvarkomos vadovaujantis paprastu principu - kad būtų tvarka. Kitokių uždavinių esą projektuotojams nebuvo keliama.

Atgimimo aikštės atvejis esą turėtų būti kitoks.

"Ji turėtų konkuruoti su dabartiniais traukos objektais - "Akropoliu", "Švyturio" arena ir būsimu baseinu. Tai - nelengvas iššūkis. Atgimimo aikštė turėtų suvaidinti didelį vaidmenį sprendžiant dilemą, kaip padaryti miesto centrą traukos objektu", - sakė V. Vareikis.

Traukia komercija

"Pirmiausia reikėtų nustoti statyti ideologines aikštes, kai iš visų pusių gerai matyti viena skulptūra", - mano Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Pasak jo, pirmiausia reikia užsibrėžti uždavinį, kad Atgimimo aikštė turi būti skirta žmonėms, o ne kuriai nors valdiškai doktrinai įamžinti.

"Atgimimo aikštė buvo pritaikyta maršams ir susirinkimams. Manau, kad šiems poreikiams uostamiestyje yra ir kitų erdvių - Kruizinių laivų terminalas, Teatro aikštė. Tad, mano nuomone, Atgimimo aikštė turėtų atspindėti verslo centrą ir turėtų būti intymi susitikimų vieta", - savo viziją išsakė S. Gentvilas.

Pasak jo, stebint kitų šalių pavyzdžius, mums labiausiai reikėtų orientuotis, kokios aikštės yra Skandinavijos šalyse, kur taip pat kone 10 mėnesių per metus prisėsti lauke ant suolelio ar žolės paprasčiausiai neįmanoma dėl oro sąlygų.

"Traukos objektu gali būti komercija. Pavyzdžiui, Suomijoje prekybos centrai buvo integruoti į miesto centrus. Tačiau jie turi būti suskaidyti į kuo mažesnes parduotuves, būdingas senamiesčiui", - svarstė S. Gentvilas.

Prašė nepamiršti senukų

"Pažiūrėkite - Debreceno aikštė visada pilna, nors nėra ten jokių traukos objektų, net fontanas neveikia", - replikavo diskusijoje dalyvavusi garbaus amžiaus klaipėdietė.

Senjorės nuomone, Atgimimo aikštė labiausiai tinkama masiniams renginiams, tik esą reikėtų kad ir laikinų kavinių vasarą, fontano, ar paminklo Vydūnui.

Kitas klaipėdietis taip pat rekomendavo projekto rengėjams pasikonsultuoti su sociologais ir kuriant aikštės viziją atsižvelgti į senėjantį klaipėdiečių amžių.

Reikia politinių sprendimų

Architektas Edmundas Andrijauskas akcentavo, kad sprendžiant Atgimimo aikštės likimą, uostamiesčio politikai neturės teisės nusiplauti ir nesėkmės atveju sakyti, jog buvo paisoma miestiečių nuomonės, todėl projektas nepasitvirtino.

"Politikai turi aiškiai apsispręsti dėl kelių dalykų, kurie svarbūs kuriant Atgimimo aikštės viziją. Pirmiausia - ar po aikšte reikalinga požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, ar rekonstruojamas Muzikinio teatro pastatas plėsis į Atgimimo aikštės pusę. Dar vienas klausimas, kurio visi labiausiai bijo - ar reikalinga Savivaldybės administracijos pastato plėtra. Nes pati tinkamiausia vieta tam būtų prie Atgimimo aikštės esančios Rotušės plėtra", - sakė tikisi E. Andrijauskas.

Mindžikuoti nebėra kada

Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pabrėžė, kad sprendimų reikia kuo greičiau, nes Atgimimo aikštė yra įtraukta į tikslinių teritorijų programą ir jos rekonstrukcijai būtų galima panaudoti dalį šiai programai skirtų ES lėšų. Klaipėdai tikslinėms teritorijoms vystyti numatyta maždaug 80 mln. litų.

"Iš tų lėšų Atgimimo aikštei numatyta skirti 5 milijonus. Tam, kad lėšos būtų panaudotos iki 2020 metų, ateinantį pavasarį jau turėtų būti parengta aikštės vystymo programa ir prasidėti investiciniai skaičiavimai. Jei būtų nuspręsta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, statyti pastatus - ES ir Savivaldybės lėšų nepakaktų. Be to, ES lėšų negalima naudoti komercinių pastatų ar biurų statyboms. Taigi tokiu atveju reikėtų kooperuotis su verslo struktūromis", - pasakojo I. Butenienė.

Anot jos, atsiklausus visuomenės nuomonės ir sužinojus, prie kurio iš parengtų trijų galimų aikštės vystymo scenarijų labiau krypsta jos širdis, pagal pasirinktą kryptį bus parengti dar keli konkretesni variantai, iš kurių vieną palaimins politikai. O tada ir prasidėtų skaičiavimai bei galimų partnerių paieškos.

Ką darė kitose šalyse?

Paanalizavusi, kokie aikščių vystymo scenarijai buvo taikomi kitose pasaulio šalyse, R. Staševičiūtė pažymėjo, kad nemažai pavyzdžių rodo, jog, norint žmones pritraukti į aikštę, neretai reikia priimti ir šalutinių sprendimų. Pavyzdžiui, kai kuriuose miestų centruose specialiai sukuriami transporto mazgai, verčiantys žmones persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą ir pereiti per centrą.

"Daugelis miestų atsisakė pagrindinėse aikštėse transporto judėjimo. Pavyzdžiui, į Niujorko "Times" skverą buvo investuota 55 milijonai JAV dolerių - atsisakyta transporto toje vietoje ir įrengtas pėsčiųjų skveras. Investicijos atsipirko, nes po rekonstrukcijos skvere esančių verslo įstaigų apyvarta išaugo 70 procentų", - pasakojo architektė.

Taip pat buvo pateikta ir kitokių sprendimų pavyzdžių, kai tarp priemiesčio ir aikštės nutiesiama metro linija, skatinanti žmones atvykti į centrą.

"Kai kur net priimami sprendimai, jog prekybos centrus galima statyti tik už 30 kilometrų nuo miesto centro. Tuo siekiama, kad žmonės ten nenorėtų vykti leisti laisvalaikio", - pasakojo R. Staševičiūtė.

Turi tarnauti miestiečiams

"Negerai, jei aikštės yra monofunkcinės. Pavyzdžiui, aikštę supa tik bankų pastatai. Tokiu atveju kitų interesų turintys žmonės neturi jokio poreikio ateiti į tą aikštę", - akcentavo architektė.

Taip pat esą nieko gero, jei aikštė įdomi tik turistams. Ją reikia įrengti pagal vietinių miestelėnų poreikius.

"Dar viena grėsmė aikštėms - informacinių technologijų tobulėjimas, kurios kėsinasi į socialinį gyvenimą. Todėl įrengiant aikštes reikia nepamiršti ir WI-FI prieigų. Žodžiu, aikštėje turi būti viskas ir dar daugiau, kas galėtų ištraukti žmones iš namų. Todėl prieš ką nors darant, reikia gerai pagalvoti, kas aikštėje turi būti, kad ji būtų gyva. Ne taip, kaip sovietiniais laikais - pastatė Leniną viduryje ir galvojo, kad visi eis jo žiūrėti", - kalbėjo R. Staševičiūtė.

Jai antrindamas V. Vareikis pabrėžė, kad ne paminklai, kaip pas mus įprasta, o estetika traukia žmones į vieną ar kitą vietą.

Istorija

Atgimimo aikštės vietoje 1555-1589 m. kūrėsi šiaurinis priemiestis (Vosrstad).
Po 1678 m. čia suformuotas gynybinis įrenginys - ravelinas, dengęs šiaurinį įvažiavimą į pilį ir apėmęs beveik visą dabartinės aikštės teritoriją.
Po septynerių metų karo 1757-1763 m. ravelinas sunaikintas, teritorija padalinta sklypais ir užstatyta. Liko tik griovys, pradėjo formuotis Biržos gatvė.
1776-1777 m. pastatytas Biržos tiltas.
XVIII a. pabaigoje susiformuoja gatvių tinklas, buvęs čia iki pat II pasaulinio karo. Beveik visi čia buvę dviaukščiai pastatai priklausė smulkiesiems arba vidutiniesiems prekybininkams. Pirmuosiuose pastatų aukštuose būdavo komercinės paskirties patalpos, aukščiau - butai.
1945 m. bombardavimų metų stipriai nukentėjo prie Danės buvę Biržos ir Rotušės kvartalai, susprogdintas Biržos tiltas.
1945-1946 m. šioje vietoje suprojektuota aikštė.
1956-1956 m. perstatant Biržos tiltą sunaikinta Liepų g. pradžioje buvusi Aleksandro aikštė ir laužtos formos Biržos gatvė. Ji ištiesinta ir išplatinta (suformuotas dabartinis Tiltų gatvės tęsinys).
1959-1963 m. pastatyti kultūros rūmai (dabartinis Muzikinis teatras).
8-ajame dešimtmetyje rekonstruojami skverai - įrengtas buvusio Biržos pastato vietoje ir Danės skveras.
1975-1976 m. rekonstruojama pati aikštė - atidengiama Lenino skulptūra.
1976-1977 m. nugriaunamas buvęs onkologinio dispanserio pastatas.
1981 m. nugriaunami gaisrinės ir apskrities valdybos pastatai.
1981-1984 m. pastatomas "Klaipėdos" viešbutis, sujungiamos Liepų ir Naujojo Sodo gatvės, panaikinama Palangos gatvės atkarpa nuo Danės iki Naujojo Sodo gatvių.

Šaltinis - projektavimo firmos "Pilis" prezentacija