Tokia idėja vakar buvo pristatyta miesto Tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto posėdžio metu. Pasak Arvydo Girdzijausko, Klaipėdos Vydūno gimnazijos bei VšĮ "Mažosios Lietuvos kultūra" direktoriaus, Vydūnas yra visoje Lietuvoje žinoma ir šaliai nusipelniusi asmenybė, betarpiškai susijusi su atgimimo idėjomis, todėl statyti paminklą būtent Atgimimo aikštėje būtų tinkamas sprendimas.
Pasak jo, Vydūno atminimo įamžinimui Klaipėdoje skulptūrine forma jau pritarė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija, tačiau iki šiol nėra vykdomi paminklo projektavimo darbai, mat neišrinkta vieta. Įamžinti Vydūną norima iki 2018-ųjų - tuomet bus minimos 150-osios jo gimimo metinės.
Miesto Tarybos narys Rimantas Cibauskas pabrėžė, jog daug miesto politikų, tarp jų ir miesto meras, žodžiu yra išreiškę pritarimą vydūniečių idėjai, taip pat yra nemažas būrys žmonių, kurie ir finansiškai prisideda prie idėjos įgyvendinimo. Dabar, anot R. Cibausko, jau surinkta per 20 tūkst. litų, tad norėtųsi žinoti ir informuoti rėmėjus, kur tiksliai jų pinigai įgis skulptūros pavidalą.
Vicemeras Vytautas Čepas atkreipė dėmesį, jog svarstomi trys Atgimimo aikštės rekonstrukcijos variantai: palikti esamą įrengiant požeminius garažus, sugrąžinti tarpukario užstatymą arba sukurti naują koncepciją remiantis šiuolaikiniais urbanistikos standartais. Tad paminklas, priklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas, turėtų būti derinamas prie bendro aikštės vaizdo.
"Projektuoti aikštės pagal Vydūną neišeis", - reziumavo V. Čepas.
Kartu jis priminė, jog svarstant šį klausimą Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijoje jos nariai vieningai nesutarė - už įamžinimą balsavo trys, prieš ir susilaikė - po du narius. Esą tuomet buvo svarstomos įvairios galimos vietos: ne tik Atgimimo aikštė, bet ir M. Mažvydo alėja, senamiestis, J. Janonio gatvės skveras ir kt.
Miesto Tarybos narės Ilmos Šiaškienės nuomone, mieste ir taip daug vietų, kurios yra užstatytos įvairiais statiniais, tad, pasak jos, Atgimimo aikštę verčiau palikti erdvią, neužstatytą ir tuomet joje komponuoti ne Vydūno skulptūrą, o Vydūno vardo poilsinę zoną, kuri taptų miestiečių traukos centru, susitikimų vieta.
Pasak R. Cibausko, tai būtų viena idėjų - esą įamžinimo nereikia įsivaizduoti vien tik kaip asmens veido ar kūno skulptūros.
"Norėtume, kad miesto Taryba priimtų sprendimą dėl vietos. Kai tai bus aišku, tada jau galėtume spręsti, ar tai būtų skulptūra, ar kompozicija, ar dar kažkas. Tuomet jau architektai profesionalai imtųsi spręsti", - kalbėjo R. Cibauskas.
A. Girdzijausko manymu, Vydūno, kaip filosofo, dramaturgo, muziko dvasia Atgimimo aikštėje labai tiktų - jei būtų kuriama poilsio zona, ji turėtų tam tikrą aurą, galbūt tai paskatintų ir platesnės kultūrinės erdvės koncepcijos vystymą.
V. Čepas siūlė iniciatoriams kreiptis į savivaldybės Įvaizdžio komisiją, kuri galėtų parengti savo rekomendacijas. Vis dėlto Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Budino siūlymu buvo nutarta pavesti savivaldybės administracijai, analizuojant tris Atgimimo aikštės vystymo variantus, ieškoti galimybės Vydūną įamžinsiantį monumentą įkurdinti būtent joje, o lemiamą žodį tartų miesto Taryba.
Rašyti komentarą