Atgimimo aikštė - galimybių kryžkelėje

Atgimimo aikštės raidos galimybių studiją Klaipėdos savivaldybės užsakymu rengia projektavimo firma "Pilis". Jos vadovė architektė Ramunė Staševičiūtė su kolege Gerda Antanaityte pristatė tris galimas teritorijos, kurioje yra Atgimimo aikštė, vystymo kryptis pagal jau parengtus dokumentus.

Atsižvelgiant į miesto detalųjį planą, siūloma aikštę užstatyti multifunkcinės paskirties pastatais iš Herkaus Manto ir Danės gatvių pusių dalinai rekonstruojant prieškariu buvusį jos užstatymą ir paliekant tik nedidelę aikštę šalia viešbučio.

Kitas variantas parengtas atsižvelgiant į Muzikinio teatro rekonstrukcijos projektą. Pagal jį taip pat siūloma aikštę užstatyti teatrui priklausančiu pastatu, taip išplečiant jo sklypo ribas.

Trečias variantas parengtas remiantis akademiniu darbu - Kristinos Martinaitytės straipsniu "Atgimimo aikštės santykis Klaipėdos miesto urbanistinėje erdvinėje struktūroje". Pagal jį siūloma palikti aikštę neužstatytą ir dar išplėsti ją senamiesčio kryptimi, įrengiant pėsčiųjų tiltą, sujungiantį aikštę su Vežėjų gatve.

Visuose trijuose variantuose po Atgimimo aikšte siūloma įrengti požeminę automobilių saugojimo aikštelę.

Galimybių studijos rengėjai Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų Tarybos posėdžiui išpjaustė itin didelio mastelio maketą, vizualiai atskleidžiantį parengtos Atgimimo aikštės rekonstrukcijos pranašumus ir trūkumus.

Pasak R. Staševičiūtės, kol galimybių studija buvo rengiama, atkrito projektas su Muzikinio teatro sklypo išplėtimu, nes jo atstovai jau užtikrino nepretenduojantys į aikštei priklausantį sklypą ir įsiteks turimos teritorijos ribose. Tad beliko du aikštės rekonstrukcijos galimybių variantai: arba užstatyti aikštę, arba ne.

"Manau, kad tiek vienas, tiek kitas variantas gali būti geras, jeigu bus išspręsta problema, kaip į aikštę pritraukti žmonių, padaryti ją gyvybingą.

Įsivaizduoju, jog Atgimimo aikštės paskirtis turėtų būti multifunkcinė. Asmeniškai pasisakyčiau už aikštės užstatymo projektą, nes šiuo metu aplink aikštę labai trūksta žmonių traukos centrų. Šalia esančios Rotušės galėtų atsirasti naujas Savivaldybės pastatas", - kalbėjo R. Staševičiūtė.

PASTATAI. Studijos rengėjams nuskambėjo priekaištas, jog architektai nesugeba pasižiūrėti kompleksiškai į projektuojamus objektus, tarsi nemato konteksto, gretimybėje esamų ar planuojamų pastatų. Egidijaus Jankausko nuotr.

Išklausę trumpą galimybių studijos pristatymą, architektai įsivėlė į emocionalią diskusiją. Visi vieningai sutarė tik dėl vieno dalyko - dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo po aikšte.

Posėdyje studijos rengėjams nuskambėjo priekaištas, jog architektai nesugeba pasižiūrėti kompleksiškai į projektuojamus objektus, tarsi nemato konteksto, gretimybėje esamų ar planuojamų pastatų.

"Kodėl švaistomi miesto ir valstybės pinigai rengiant šalia esančių Atgimimo aikštės ir Muzikinio teatro galimybių studijas? Kodėl negalima į šiuos objektus pažiūrėti kompleksiškai?" - klausė architektas Romas Gailius.

Saulius Manomaitis išsakė nuomonę, jog tuščia Atgimimo aikštė nevertinga: "Reikėtų labai gerai pagalvoti, kuo ją užstatyti, kad būsimas pastatas trauktų žmones. Abejočiau, ar Savivaldybės pastatas būtų tinkamas objektas šioje vietoje".

Architektė Laima Šliogerienė taip pat pritarė aikštės sumažinimo projektui ją užstatant, tačiau kategoriškai prieštaravo pateiktam pastatų išdėstymui ir jų architektūriniams sprendiniams (makete pastatai buvo pateikti modernios architektūros). Jos manymu, reikėtų užstatyti tik šiaurinę, arčiau viešbučio esančią, aikštės dalį, paliekant aikštę su atviru vaizdu į Danės upę ir senamiestį bei į vertingiausią šios teritorijos statinį - Rotušę. Jo manymu aikštėje galėtų atsirasti ir toks objektas kaip fontanas ar įspūdinga skulptūra, kuri trauktų žmones.

L. Šliogerienės pasiūlymui pritarė dauguma uostamiesčio architektų, tačiau posėdyje dalyvavę svečiai galimybių studijos rengėjus apkaltino nekompetencija. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algis Vyšniūnas pareiškė, kad projektas rengiamas remiantis iš esmės klaidinga metodika.

"Aš matau architektūrinius sprendinius, o ne galimybių studiją. Čia bus erdvė ar kvartalas? Norėčiau girdėti apie galimus tūrius, formatus, akcentus, struktūros tvarkymą. Ar pastatą statysime viename kampe, ar kitame - problemos nesprendžia. Vadinamieji K ir D pastatai peržengė ribą ir dabar šioje vietoje yra kompozicinė problema, kurią turėtų galimybių studija išspręsti", - sakė A. Vyšniūnas.

Profesoriaus išsakytą kritiką palaikė ir architektas iš Šiaulių Vytenis Rudokas. Jo manymu, kol klaipėdiečiai nesugeba išspręsti įvardintų problemų, tegu iškloja aikštę trinkelėmis ir palieka ateičiai, kad nepridarytų daugiau žalos nei naudos.

R. Staševičiūtė, apibendrindama posėdžio metu išgirstas kolegų pastabas, pažadėjo parengti dar vieną aikštės galimybių projektą.