Architektus sužavėjo vietoje kranų žadamas kompleksas

Vakar uostamiesčio architektams kolegos iš sostinėje įsikūrusio biuro "Do Architects" pristatė galimą buvusios "Klaipėdos kranų" teritorijos konversijos idėją. Norima senus sandėlius bei gamybines patalpas paversti į multifunkcį pramogų, laisvalaikio ir prekybos centrą.

"Do Architects" partnerė Gilma Teodora Gylytė pasakojo, jog šiuo metu žmonės, kokybiškos pramogos, net baseinas ir kiti planuojami sporto kompleksai buriasi aplink "Akropolį" ir senamiestyje, o trečdalį uostamiesčio gyventojų turinti pietinė miesto dalis lyg ir užmirštama. Maža to, ji gyvena tarsi buferinėje zonoje tarp dviejų sienų - uosto ir Laisvosios ekonominės zonos teritorijos.

Architektai analizavo ir mokymo įstaigų, darželių, bibliotekų išsidėstymą - jų koncentracija čia labai didelė, o tai reiškia, jog aplink daugybė jaunimo.

"Siūlome naują, gyvybingą, patrauklią vietą su miesto orientyrais, taškais, kur galima kultūringai, įdomiai ir prasmingai praleisti laiką", - sakė ji.

Per kelis etapus iki 20 tūkst. kv. m išsiplėsiančiame komplekse norima orientuotis ne į prekybos centrus ir parduotuves, bet į galimybę įdomiai praleisti laisvalaikį, ketinama įrengti ir biurus, čia bandyti pritraukti ir IT įmones.

Įdomu tai, jog Šilutės pl. 103 numeriu pažymėtame sklype norima griauti kuo mažiau pastatų, o tam tikrus gamybinius elementus "konvertuoti" į šiuolaikiškas erdves.

"Kai keliauji po pasaulį ir matai, į kokias nuostabias erdves galima "konvertuoti" gamybinius objektus, supranti, jog šioje vietoje yra didžiulis potencialas. Ypač kai šalia toks žmonių judėjimas", - sakė architektė Karolina Čiplytė.

Pastatai būtų atskirti, juose įsikurtų ne tik prekybininkai ar kavinės su restoranais, tačiau ir dengta renginių erdvė muzikantams, artistams, ne vien tik kinui būtų skirtas ir kino teatras. Verslininkai norėtų atgaivinti ir jau nebeveikiančio "Klaipėdos kranų" elektroninio laikrodžio bokštelį bei jame įrengti prabangų restoraną.

Komplekso centrine ašimi taptų didžiulė aikštė su fontanais, kurią galėtų puošti net dekoratyviniai kranai, primenantys šios vietos istoriją. Žiemos metu aikštė galėtų virsti atvira čiuožykla. Svarstoma net apie tai, jog reikėtų grąžinti čia jau nebesančius kranus, kurie primintų šios vietos istoriją.

Be kita ko, prabilta ir apie tai, jog reikėtų išgyvendinti ir gatvės pusėje stovinčių garažų masyvą. Toje vietoje esą taip pat galėtų dygti nauji pastatai. Mąstoma ir apie tai, kaip į kitą gatvės pusę turėtų pereiti komplekso lankytojai - svarstoma, jog virš sankryžos būtų galima pastatyti rato formos tiltelį pėstiesiems ir dviratininkams.

Aukcione šią teritoriją įsigijusios UAB "Stemma Management" vadovas Nerijus Tilindis pabrėžė, jog šiuo metu galvojama apie tai, kaip pakeisti šios teritorijos pramoninę funkciją į multifunkcę. Netrukus žadama kreiptis į Savivaldybę dėl miesto Bendrojo plano pakeitimų.

Jis pažymėjo, jog kompleksas galutinai galėtų iškilti per 10-15 metų darbus išskirsčius į tris etapus. Pirmiausia būtų rekonstruojami jau esantys pastatai, vėliau būtų pastatyti nauji, o galiausiai keičiamos aplink esančios teritorijos. Šis projektas kainuotų apie 40 mln. eurų.

"Šis projektas man primena Vilniuje esantį Šiaurės miestelį. Jis yra panašaus dydžio ir ilgai merdėjo, kol rado savo tapatybę. Dabar ten daug jaunimo, įvairių parduotuvių, restoranėlių - per dešimt metų jie įsisuko. Jie taip pat atsinaujino darydami naujo ir seno "miksą", ta vieta virto traukos tašku", - sakė N. Tilindis.

Architektai taip pat džiaugėsi puoselėjamomis idėjomis. Edmundas Andrijauskas teigė, jog gerai, kad mąstoma išvystyti teritorijas aplink gatves.

"Su nauja gatve neatsitiktų taip, kaip įprasta - "pravarė", o kas iš šonų - neaišku, tik kad gatvė būtų", - sakė jis ir džiaugėsi mintimis seniems pastatams įkvėpti gyvybės.

Architektė Ramunė Staševičiūtė tvirtino, jog būtų nuostabu, kad čia būtų įsileisti įdomūs ir Klaipėdai būdingi verslai - pavyzdžiui, burių siuvimo dirbtuvės.

Daug diskusijų kilo dėl žaliųjų erdvių įrengimo. Visgi panašu, jog šioje teritorijoje jų būtų užtektinai, o išnaudojant tokius objektus kaip nuo karo likusi priešlėktuvinė baterija su bunkeriu jas galėtų paversti dar įdomesnėmis.