Architektų nuomonė lygi nuliui?

Piktinamasi ir tuo, kad svarbių miestui objektų projektavimo konkursus organizuoja ne Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentas ar Architektūros ir miesto planavimo skyrius, o Investicijų ir ekonomikos departamentas.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkas Vaidotas Dapkevičius tikina, kad procesas vyksta stichiškai ir vertinti pasiūlymus pakviečiamas tik vienas kitas architektas, kuris vienas būdamas komisijoje neužtikrina kokybės. Anot jo, kai architektūrinės paslaugos perkamos kaip kareiviški batai, nieko gero tikėtis nereikia.

Savivaldybės atstovai savo ruožtu akcentuoja, jog jau yra įsipareigota sukurti tvarką, kokiais atvejais bus skelbiami architektūriniai konkursai.

Yra geresnis būdas?

Pasak V. Dapkevičiaus, taikant ekonominio naudingumo kriterijų "sumuojama daug visokių dalykų ir neretai objektas būna nei gražus, nei ekonomiškas". Be to, projektai yra pristatomi komisijai uždarame posėdyje ir ji žino, kieno tai darbas, todėl gali atsirasti ir subjektyvumo. Esą kyla ir komisijos kompetencijos klausimas.

"Perkant vadovaujantis ekonominio naudingumo principu idėja yra tarsi niekinė, tik dėl vaizdo. Patiks - įgyvendins, nepatiks - ne. Architektai, dalyvaujantys tokiuose konkursuose, turi susitaikyti su tuo, kad jų idėja gali būti labai lengvai keičiama užsakovo noru. Tad, pavyzdžiui, kas dabar gali pasakyti, kad Danės skveras bus būtent toks, kokį jį pavaizdavo autoriai? Yra pavyzdžių, kai po tokio konkurso nupirktas sprendimas neatpažįstamai pasikeitė", - sakė V. Dapkevičius.

Kur kas civilizuotesnis būdas esąs vadinamasis projekto konkursas, kai perkamos architektų, planavimo ir kitos paslaugos. Taikant jį gali dalyvauti ir piliečiai, nes prieš priimant sprendimą darbai eksponuojami viešai. Šis būdas išlaiko ir autorinių teisių apsaugą, jam būdingas anonimiškumas - vertinimo komisija nežino, kas yra projekto teikėjas, tad taip išvengiama subjektyvumo. Tokiais atvejais neretai numatomos premijos darbų autoriams, tad esą galima pasikviesti geresnių architektų.

Architektai sutinka, kad projekto konkurso nereikia kiekvienam objektėliui. Tačiau kai Atgimimo aikštės, Danės skvero projektai nebuvo viešai eksponuojami, o parodyti tik tie, kurie laimėjo konkursą, tai sukėlė daugybę klausimų.

"Architektūra - gana subjektyvus dalykas, todėl labai svarbi visa architektūrinių sprendimų priėmimo eiga. Žinoma, sprendimus turi priimti kvalifikuoti komisijos nariai, bet jie turi turėti galimybę atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę. Jeigu kyla visuomenės nepasitenkinimas, jie svarstydami darbus gali tai įvertinti. Projektai, kurie formuos miesto veidą net ne 10, o daugiau metų, turėtų būti plačiai aptariami. Kai kalbame apie viešus objektus, statomus valstybės lėšomis, turėtume pasirinkti tokį viešųjų pirkimų būdą, kuris duotų kuo geresnį rezultatą", - kalbėjo V. Dapkevičius.

Jo teigimu, kai LASKAO organizavo Naujojo turgaus rekonstrukcijos konkursą, buvo viešai pateiktos net vertinimo komisijos išvados ir kviestų architektų recenzijos. V. Dapkevičiaus manymu, tokie dalykai sumažina įtampą visuomenėje.

PAVYZDYS. Anot architektų, kai buvo organizuotas Naujojo turgaus rekonstrukcijos konkursas, buvo viešai pateiktos net vertinimo komisijos išvados ir kviestų architektų recenzijos. Tokie dalykai esą sumažina įtampą visuomenėje. Projektuotojų vizualizacija.

Tačiau visai neseniai šalia "Kultūros fabriko" planuojamo daugiaaukščio automobilių parkavimo pastato projektas nupirktas taikant mažiausios kainos konkursą - nebuvo jokių architektūrinių pasiūlymų, o atsiras didelis pastatas šalia senamiesčio. Matant tokius dalykus architektams darosi graudu.

Vienas iš esminių reikalavimų sprendžiant apie architektūrą yra objekto derėjimas prie kraštovaizdžio. Kol kas tai sprendžia miesto vyriausiasis architektas. Tais atvejais, kai kalbama apie visuomenei svarbius statinius, jie, V. Dapkevičiaus manymu, galėtų būti aptariami su architektais.

Klaipėdos architektai ketina inicijuoti diskusijas šiuo klausimu ir su Klaipėdos savivaldybės atstovais, ir su politikais.

"Turime visi dirbti kartu. Priešprieša nieko gero neduos. Europoje gal ir nėra tokios didelės problemos, tačiau ir jos architektai apie tai diskutuoja. Pas mus problema ta, kad stebimas idėjų trūkumas. Kai esu prašomas parodyti, kokių architektūros šedevrų Klaipėdoje atsirado per pastaruosius 20 metų, pasijuntu nejaukiai", - kalbėjo LASKAO pirmininkas.

Nori tarptautinių konkursų

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sako, kad abu viešųjų pirkimų būdai yra geri. Anot jo, skirtumas galbūt tik tas, kad architektūriniuose konkursuose pati Architektų sąjunga atrenka geriausius darbus, o kai Savivaldybė organizuoja ekonominio naudingumo konkursus, ji pati kviečia ekspertus. Jie, anot R. Zulco, yra labai kompetentingi ir jau užsitarnavę vardą.

Pasak R. Zulco, daugelis klaipėdiečių architektų turi savo braižą, yra atpažįstami, tad jų darbų slėpimas kodais nieko iš esmės nekeičia. Šis dalykas galbūt aktualesnis jauniems architektams.

"Išskirtiniams Klaipėdos objektams reikėtų rimtų tarptautinių architektūrinių konkursų, kad būtų kuriami architektūriniai šedevrai. Tai tikrai būtų aukštesnė kartelė ir didelė vertybė miestui. Tai iš tikrųjų ateityje reikėtų daryti. Ir Europoje išskirtini objektai atsirado tada, kada buvo organizuojami dideli tarptautiniai architektūriniai konkursai", - sakė R. Zulcas.

Anot jo, visoms aikštėms ir erdvėms buvo skelbiami ekonominio naudingumo konkursai, visuose juose dalyvavo architektai. Tačiau skverai iš esmės nebuvo pertvarkomi, buvo sprendžiami tik dangų, apšvietimo, želdinių ir kiti klausimai. Atgimimo aikštėje ir Danės skvere, pasak R. Zulco, taip pat bus atliekama tik tvarkyba.

Anot pašnekovo, ekonominio naudingumo konkursas yra pripažintas visoje Lietuvoje. Jis taip pat citavo ES direktyvą, kad ateityje 70 proc. visų viešųjų pirkimų turi būti rengiami vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijumi. Pavyzdžiui, baseino projektavimo konkursui buvo keliami aukštesni reikalavimai, tad Lietuvos architektai buvo priversti susirasti kompanionus iš užsienio.

Departamento vadovo nuomone, svarbu, kad vertinant dalyvautų ne tik mūsų šalies ekspertai, bet ir užsienio, kurie turi objektyvų požiūrį. Tai Savivaldybė esą jau ir daro. Savivaldybė yra įsipareigojusi sukurti tvarką, kokiais atvejais bus skelbiami architektūriniai konkursai.

Šiemet Savivaldybė norėtų skelbti Vasaros estrados ir naujos bibliotekos pietinėje miesto dalyje architektūrinius konkursus.

"Sutinku, kad į diskusijas dėl visuomenei svarbių objektų reikia įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Pritarčiau ir siūlyčiau, kad tokiems objektams būtų organizuojami atviri tarptautiniai architektūriniai konkursai, kviečiant dalyvauti užsienio architektus, teikiant pasiūlymus bei tarptautinius architektūros ekspertus vertinant, tačiau tam tikslui Savivaldybėje yra būtina sukurti aiškią tvarką, kokiais atvejais mes galėtume pasirinkti tokį konkurso organizavimo būdą. Tokios tvarkos parengimą planuojame atlikti ateinančių metų pirmajame pusmetyje", - jau anksčiau yra teigęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

"Visuomenė pastatoma prieš faktą"

Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas

Nėra geras būdas pirkti vadovaujantis mažiausia kaina arba priimti pasiūlymus, kurie nerodomi visuomenei. Ji pastatoma jau prieš faktą - laimėjo konkursą, ir taškas. Tokiu atveju iš esmės nebūna geros kokybės. Savivaldybė renkasi tai, kas jai patogiau. Tačiau dėl to nepagreitėja nei rezultato atsiradimas, nei pagerėja kokybė.
Kad ir kaip būtų, vis tiek spręsti turi Savivaldybė, tačiau gerai, kad žmonės bent jau gali išreikšti savo nuomonę projektavimo metu, o ne jau gavę rezultatą, kaip yra ekonominio naudingumo konkurso atveju.

Dėl miestui svarbių objektų turėtų būti skelbiami architektūriniai konkursai, kad bent jau būtų galima rinktis iš kelių darbų. Pavyzdžiui, taip buvo organizuotas konkursas dėl paminklo Vydūnui.

"Architektai - kaip koks blogis"

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, architektė

Situacija bloga todėl, kad tokius konkursus organizuoja ne specialistai. Manau, kad tai turėtų daryti Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento specialistai. Komisiją, kuri vertina architektūrinį sprendimą, sudaro Savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vieną kitą ekspertą. Manau, sprendimą, kuris darbas yra geriausias, turi priimti architektūrinį išsilavinimą turintys žmonės. Susidaro įspūdis, kad viskas vyksta kaip kokioje seniūnijoje. Sueina keli žmonės, pasižiūri ir nusprendžia. Glumina tai, kad niekam neįdomi architektų nuomonė. Todėl ir tas rezultatas būna toks.

Pasigendu viešumo, sužinome tik apie laimėtoją, o apie kitus variantus - ne. Normalūs architektai neina į tuos ekonominio naudingumo konkursus. Ten tokios kainos, kad gero produkto niekada negalėsi padaryti, tik vidutinišką darbelį. Blogiausia, kad Savivaldybė taip daro ir visuomenei skirtų objektų atžvilgiu. Man keistas toks požiūris, kad architektai yra kaip koks blogis. Bet mes šioje srityje žinome tikrai šiek tiek daugiau nei eilinis Savivaldybės klerkas.

Situacija labai prasta. Nėra jokių ambicingų projektų. Konkursai vyksta naudojant pasenusį būdą. Mažiausios kainos konkursas, susijęs su architektūriniu objektu, jau seniai baigtas reikalas Lietuvoje. Klaipėda - trečias šalies miestas, pretenduojantis būti antru, labai nekaip pasirodo. Savivaldybei linkiu paklausyti, ką žmonės šneka, ir daryti išvadas.

"Architektų sąjungai yra kur pasistengti"

Almantas MUREIKA, Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas

Manau, kad geriausią variantą galima išrinkti per projekto konkursą, kai viešai svarstomi projektai nežinant, kas yra autorius, ir po visų aptarimų renkamas geriausias. Tačiau projekto konkursai neskelbiami, matyt, norint greičiau gauti rezultatą, bet tas greičiau ne visada yra geriau.

Mums reikia nusistatyti reikšmingiausias vietas, objektus ir juos daryti lėtai, bet kokybiškai. Juk greito maisto restorane jo kokybė būna atitinkama. Prie pastatyto objekto rašto neprikabinsi, kad mums reikėjo greitai padaryti, nekreipkite į tai dėmesio.

Su Savivaldybės administracijos direktoriumi esame sutarę, kad metų pradžioje atrinksime tuos objektus, kurie nėra labai skubūs, kuriuos reikia kokybiškai padaryti ir rengsime projekto konkurso sąlygas. Bus reaguojama ir į Architektų sąjungos pastabas, ji nebus ignoruojama. Kiekviena kritika turi dalį tiesos. Neklysta tas, kas nedirba.

Klaipėdos architektai irgi galėtų labiau pasistengti. Kiek buvo skelbta architektūrinių konkursų - būna pora dalyvių, ir ne visada iš Klaipėdos. Tai mane stebina. Yra ir visiškai nepavykusių architektūrinių konkursų, pavyzdžiui, Turgaus gatvės liuteronų bažnyčios. Konkursą sužlugdė būtent Architektų sąjunga. Ji irgi turi būti labai pasirengusi, pasiruošusi tipinius nuostatus ir konkursą "gimdyti" ne pusę metų ar devynis mėnesius, o daryti greitai ir dalykiškai. Šioje srityje irgi yra problemų.

Atgimimo aikštei, Danės skverui rinkčiausi projekto konkursą. Dėl Atgimimo aikštės buvo skelbtas architektūrinis konkursas, buvo ir maketai, ir laimėtojas. Pagal išrinktą geriausią idėją buvo parengtas detalusis planas. Jis irgi labai ilgai svarstytas. Paskui sugalvota, kad tas detalusis planas blogas, reikia rengti naują. Naujas vėl viešai buvo svarstomas. Vėl miesto Taryba patvirtino koncepciją, vėliau - sprendinius. Dabar vėl visi diskutuoja, kokia ta aikštė turi būti. Taigi yra ypatingai diskutuotinos ir itin svarbios vietos. Dėl jų reikia kalbėtis su visuomene, o ne penkiems ekspertams užsidarius.

Tačiau nereikia pulti į kraštutinumą. Yra tokių vietų, dėl kurių neapsimoka organizuoti tokias ilgas diskusijas. Tada galima rinktis ir ekonominio naudingumo konkurso būdą. Sėkmingas to pavyzdys - arena. Man ji Lietuvoje gražiausia.

Bet kuriuo atveju galutinis sprendimas priimamas atsižvelgiant į ekspertų vertinimą. Bet skirtumas tas, ar jie vieni tai daro, ar pasiklausę visų nuomonių.

Viešųjų pirkimų būdo pasirinkimas dar nelemia sėkmės. Yra ir ne viešo pirkimo būdas - o šiaip "treniruotė" ieškant idėjų. Tada būna skelbiamas architektūrinės idėjos konkursas. Tačiau neaišku, kas rengs techninį projektą. Tada turi būti skelbiamas naujas viešojo pirkimo konkursas, kurio metu paaiškėja, kas projektuos. Tada iškyla autorinių reikalų klausimas, nes idėjos autoriai vieni, o projektuoja - kiti. Vilniuje ir įkliūta į tokius spąstus su Lukiškių aikšte.