Architektai kviečia užmegzti ryšį tarp miesto ir jūros

Itin įvairią ir prasmingą Architektų dienai skirtą renginių programą "Kultūros uosto" skaitytojams pristatė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkė Gerda Antanaitytė ir architektė, organizcijos "Idėjos miestui" atstovė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė.

Projektų daugiau nei objektų

Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais LASKAO išleidžia leidinį "Klaipėdos architektūra", kuriame pristatomi reikšmingiausi praėjusių metų projektai ir realizuoti darbai, studentų vizijos ir darbai, laimėję įvertinimus konkursuose. Vartydama 2018-ųjų metų leidinį G. Antanaitytė pasidžiaugė Klaipėdoje realizuotu baseino projektu. Šiuolaikiško baseino pastato fotografija puošia ir leidinio viršelį.

"Taip pat gražus realizuotas silkių sandėlio konversijos į gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatą projektas, papuošęs Danės krantinę, nauju traukos centru Liepų gatvės pabaigoje tapo kompleksas "Lighthouse". Mieste sutvarkyta nemažai viešųjų erdvių. Gana garsiai nuskambėjo Jono bažnyčios projektiniai pasiūlymai. Manau, kad tai vienas įdomiausių ir reikšmingiausių Klaipėdos architektūrinių projektų, kurio tikslas atkurti tokią bažnyčią, kuri puošė Klaipėdos senamiestį iki Antrojo pasaulinio karo. Taip pat parengtas buvusio alaus bravoro ir spirito varyklos Šaulių gatvėje techninis projektas, buvusios "Laivitės" teritorijos sutvarkymo projektas. Realizvus šiuos projektus bus sutvarkytos ilgus metus apleistos erdvės", - sakė G. Antanaitytė.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad tarp metų projektų yra viešųjų erdvių ir visuomeninių projektų, paveldosauginių objektų, nes būdavo metų, kai leidinyje būdavo tik sandėliai ir pramoninės paskirties statiniai.

"Taip pat smagu, kad praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybė organizavo du architektūrinius konkursus, skirtus suprojektuoti Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą ir Bendruomenės namų biblioteką. "Konkursai sulaukė didelio dėmesio. Vienam buvo pateikta 15, kitam 12 darbų ir pasirašytos sutartys su pirmųjų vietų nugalėtojais. Norisi, kad ateityje būtų taikoma tokia gera praktika", - pažymėjo G. Antanaitytė.

LASKAO pirmininkė vylėsi, kad ateityje leidinys "Klaipėdos architektūra" bus dar storesnis ir didesnę dalį jo iluistracijų sudarys ne projektai, o jau užbaigti, kokybiški objektai.

Pašnekovė prisiminė, kad aršiausias diskusijas praėjusiais metais sukėlė trys pačiame Klaipėdos miesto centre projektuojami objektai: Muzikinio teatro pastato, Danės skvero ir Atgimimo aikštės rekonstrukcija. "Labai įdomu, kaip šie projektai bus realizuoti ir kaip žiūrėsis", - svarstė G. Antanaitytė.

Konteksto leitmotyvas, anot pašnekovės, buvo pasirinktas ir Klaipėdos architektūros 2018-ųjų metų retrospektyvinei parodai, kuri šiandien 17 val. bus atidaryta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose.

DIDŽIAUSIAS 2018 metais Klaipėdos realizuotas architektūrinis projektas yra Klaipėdos baseinas.

Tarptautinis forumas įtrauks ir miestiečius

Ten pat nuo 14 val. šiandien vyks forumas "Menininko vaidmuo kuriant viešąsias miesto erdves. Visuomenės dalyvavimas kaip meninė patirtis". Jo kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė pastebėjo, kad menininkas gali būti kaip tarpininkas, kuris padėtų susikalbėti visuomenei ir architektams.

"Šio forumo tikslas, kad architektai išbandytų, patirtų menininkų naudojamas darbo viešojoje erdvėje formas. Tam visą savaitgalį bus organizuojamos įvairios kūrybinės dirbtuvės. Forume dalyvaus ir savo patirtimi kurdami viešąsias erdves dalysis menininkai, iš skirtingų Baltijos uostų, kuriuos jungia tinklas "Think Tank Transbaltic Klaipėda 2019". Sykiu norime, kad į forumą kuo plačiau įsitraukų visuomenė, kad būtų diskutuojama apie erdves, kuriose mes visi gyvename ir norime jas kurti, tačiau dažnai stokojame įgūdžių, kaip savo lūkesčius išsakyti ir kartu netrukdyti profesionalams. Architektams svarbu kuo geriau pajusti aplinkos kontekstą, kuriame jie projektuoja naują objektą", - pastebėjo I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Anot pašnekovės, šiais metais forumo kūrybinių dirbtuvių metu išskirtinis dėmesys bus skirtas Smiltynei, kuri yra miesto dalis, tačiau atskirta Kuršių marių. "Mums įdomu, kiek klaipėdiečiai jaučiasi jūrinio miesto gyventojai, kiek ir kaip jie jaučia jūrą. Ar vanduo yra mūsų tapatybės dalis? Menininkai bandys priartinti jūrą prie miesto. Įdomu, kaip užsienio menininkai mato šią teritoriją, kokios jų įžvalgos", - svarstė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Labai atraktyvią akciją "Keliaujanti kopa" šiai temai sugalvojo menininkė Julita Wojcik iš Lenkijos. Ji kvies žmones, kurie lankosi Smiltynėje, neiškratyti smėlio iš batų ir parsinešti jį į miesto krantą, į Karlskronos aikštę. "Įdomu, kiek per dvi dienas klaipėdiečiai ir miesto svečiai suneš to smėlio, gal supilsime visą kopą", - nusišypsojo pašnekovė.

Žinia, kad gamtos objektai neretai tampa viena iš visuomenės ir projektuotojų susikirtimo ašių. Pastaraisiais metais itin daug iečių kryžiuojama dėl senų medžių kirtimo miestuose.

Ši tema taip pat bus paliesta per forumą. Viena iš forumo dalyvių Agnieszka Wolodzko šeštadienį nuo 11 val. organizuos kūrybines dirbtuves "Žiūrim, kaip žiūrim (į medžius)", kurių metu kvies piešti medžių portretus mieste ir Smiltynės miške ir pajusti, kaip medžiai jaučiasi šalia mūsų.

Sekmadienį į gyvą kūrybinį patyriminį pasivaikščiojimą po Smiltynę ir Klaipėdos miestą Kuršių marių pakrante forumo dalyvius ir visus norinčiuosius pakvies architektas, tyrėjas, fotografas ir kultūros tyrinėtojas Sepa Sama (Iranas-JAV-Švedija).

"10 000 žingsnių, 1000 kadrų, 100 iššūkių, 10 klausimų ir viena užrašinė", - taip pavadintas jo projektas, kurio metu bus fiksuojamos žygio dalyvių įžvalgos.