Archeologai įtvirtinimuose rado gintaro lobį

Kodėl bronzos amžiuje, Lietuvoje gintaro aptinkama daug mažiau? Ar jis jūros bendruomenėms tapo nesvarbus, ar archeologai dar nesurado įrodymų apie gintaro svarbą?

Rado jau! 2020 m. tyrimai Kukuliškių piliakalnyje ir gyvenvietės teritorijoje pažėrė naujų faktų apie 3000 m. senumo pajūrio bendruomenės gyvenseną ir gintaro naudojimą!

 2017 m. archeologinių tyrimų metu buvo surasta apie 50 įvairaus dydžio neapdirbto gintaro gabalėlių.

Šiemet (2020m.) tiriant perkasas archeologai rinko dar didesnius ar mažesnius gintaro gabalus kartu su gyvulių kaulais puodais ir grūdų trintuvėmis, tačiau baigiant tyrimus perkasoje, tarp medinių gyvenvietės įtvirtinimų vienoje krūvelėje, įsprausti tarp skersinių rąstų buvo aptikti 6 dideli gintaro gabalai! Taip, tai tikras mini GINTARO LOBIS!

Priekyje - Gediminas Povilavičius, antrame plane: Paulius Kavoliūnas, Miglė Urbonaitė-Ubė

Lobis tai didesnė ar mažesnė daiktų sankaupa, kuri buvo tikslingai sukaupta ir tam tikroje vietoje paslėpta. Šiuo atveju šios vietovės gyventojas arba gyventoja prieš 3000 metų turėtus didelius gintaro gabalus įspraudė tarp rąstų taip juos paslėpdamas ir suteikdamas archeologams galimybę juos aptikti.

Galima tik fantazuoti apie atėjusius gintaro vagis, barnius su prekybininkais ar buitinius konfliktus šeimoje ar kitas gintaro paslėpimo priežastis, tačiau jų greičiausiai niekada taip ir neišaiškinsime... . Bet pafantazuoti niekas nedraudžia. Istorija nuo to tampa gyvesnė.

Lobio atradimas patvirtina archeologų nedrąsiai anksčiau išsakytas mintis, kad gintaro kelias neaplenkė ir Lietuvos teritorijos ir bronzos amžiaus pajūrio bendruomenės gyvenime vaidino tikrai svarbų vaidmenį.

 Dabar žinome, kad ir tada gintaras buvo renkamas tikslingai, saugomas ir vertinamas. Ir tai turime sieti su intensyvia europine prekyba gintaru, kai iš Baltijos jūros regiono gintaras keliaudavo į centrinę ir pietų Europą.

Galima manyti, kad „kukuliškiečiai“ buvo bendro Europos prekybinio tinklo pirkliai-prekybininkai ir gintarą keisdavo į kitas vertingas medžiagas. Šiuo atveju tai turėjusi būti bronza (galbūt dar auksas, druska), kurios Lietuvoje nėra ir ji turi būti importuojama. Taip visi tapdavo laimingi ir patenkinti: aš tau gintaro, tu man bronzos, sandėris įvykdytas.

Lietuvoje tai pirmas atvejis, kada turime neginčijamus įrodymus apie gintaro rinkimą bronzos amžiuje, kuris įjungia Kukuliškių gyvenvietę (žinoma, tokiu pavadinimu jos nebuvo tuo metu) į bendrą Europos prekybinį Gintaro kelią. Gal kažkas ir tada piktinosi ar džiaugėsi globalizacija?