Ar vandenvietė jau pasmerkta?

Šiemet trečiajai Klaipėdos miesto vandenvietei, vienintelei tokio tipo vandenvietei Lietuvoje, sukanka 50 metų. Ji įsikūrusi didžiuliame plote pietinėje miesto dalyje ir aprūpina vandeniu du trečdalius uostamiesčio gyventojų. Kiek ilgai ji dar veiks toje vietoje, šiandien sunku pasakyti. AB "Klaipėdos vanduo", kuriai priklauso vandenvietė, jau pristabdė investicijas į šį objektą, mat Uosto direkcija jau trečią kartą užsimojo ją perkelti į kitą vietą, kad netrukdytų uosto plėtrai.

Anot vandentiekininkų, 150 ha plotas viliojo ir verslininkus, norėjusius čia statyti individualius namus, bet kai jie paskaičiavo, kiek kainuotų vandenvietės iškėlimas, savo ketinimų atsisakė.

"Kad III vandenvietė yra vienintelė tokia Lietuvoje, dar nereiškia, kad joje naudojama sena technologija. Jai tik 13 metų ir ji pažangi. 60 procentų vandens Europoje yra paruošiama būtent tokiu būdu. Lietuva turi daug požeminio vandens, tad ji gali jį imti iš gręžinių", - sako "Klaipėdos vandens" atstovai.

Dokumentų neliko

Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio monografijoje "Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990" rašoma, kad dar 1960-1961 m. buvo svarstytas projektas aprūpinti Klaipėdą geriamuoju vandeniu iš Minijos, prie Šernų statant valymo įrenginius. Tačiau įvertinus sanitarines ir finansines sąlygas šio ketinimo atsisakyta. 1964 m. pavasarį pradėta statyti III infiltracinę vandenvietę Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalo žemutinėje dalyje. Tokia vandenvietė tuo metu turėjo mažai precedentų ir visoje TSRS.

Vandenvietei buvo numatyta skirti 4,9 km ilgio ir 0,4 km pločio kanalo atkarpą, kurioje vanduo turėjo būti filtruojamas pro itin tinkamas natūralias aliuvines jūros nuosėdas (smėlį, žvyrą), ant kurių buvo įrengtas kanalas. Kad sūrus vanduo nepatektų į šią atkarpą, ją teko atskirti nuo marių užtveriant kanalą dviejose vietose - žiotyse ir aukščiau vandenvietės. Buvo numatyta išgręžti 31 gręžinį, iš kurių miestas per palei Minijos gatvę nutiestą magistralę turėjo gauti gėlą vandenį.

Pirmoji III vandenvietės eilė pradėta eksploatuoti 1967 m., tačiau ir tada geriamojo vandens poreikis mieste nebuvo patenkinamas.

"Klaipėdos vandens", dabartinio III vandenvietės naudotojo, atstovai negalėjo patvirtinti, kad šiai vandenvietei šiemet sukanka būtent 50 metų, mat bendrovės archyvuose tai liudijančių dokumentų nėra.

"Negaliu surasti tokių dokumentų, nes buvo daug kraustymosi. Ir žmonių nebėra, kurie prisimena tuos laikus. Randu dokumentus tik nuo 1972 metų, kai jau buvo pastatyti pastatai, vyko antras plėtros etapas", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" Vandenviečių tarnybos vadovas Juozas Balčius.

Kaip viskas vyksta?

Tokio tipo vandenviečių kaip Klaipėdos III vandenvietė Europoje nėra daug. Paviršinis vanduo joje yra imamas iš Vilhelmo kanalo. Kadangi jis įteka į marias, tad reikia žiūrėti, kad vėjas neatneštų sūraus vandens į vandenvietės kanalus. Tai reguliuojantys šliuzai yra keliose vietose - vienas vandenvietės teritorijoje, kitas netoli Malkų įlankos.

Vandeniui paimti turimi keturi siurbliai, bet iš esmės pakanka vieno. Vanduo pakeliamas ir aeruojamas pasitelkiant sifoną. Purškiamas vanduo prisodrinamas deguonies ir keliauja į požeminę drenavimo sistemą, kur drenuojamas tris paras. Teritorijoje yra 3 infiltraciniai kanalai, kurių kiekvieno ilgis po 3 km. Šiuo metu naudojami tik du. Jie valomi kiekvieną vasarą. Juose dirba barža. Išvalomas vienas kanalas ir barža kranu perkeliama į kitą.

Turima 10 drenų, tačiau dirba ne visi šie įrenginiai. Jie siurbia nudrenuotą vandenį per gruntą ir vanduo patiekiamas į vandens ruošyklą. Čia jau vyksta cheminis valymas, pašalinama visa nereikalinga organika. Vandeniui valyti papildomai dar yra naudojamas ir smėlis. Jis sunkus, su juo nusėda nereikalingos medžiagos ir vandenyje nelieka nieko kenksmingo.

Po cheminio valymo vanduo skaidrinamas, šalinama spalva, nereikalingas kvapas ir kt. Po filtravimo procedūros vanduo išteka vamzdynu į požeminę sistemą ir yra dezinfekuojamas. Požeminėje šachtoje, kur vyksta šie procesai, prireikus apsilanko tik šaltkalviai.

Dezinfekuotas vanduo kaupiamas keturiuose rezervuaruose. Du iš jų yra po 10 tūkst. kub. m talpos ir du po 2 tūkst. kub. m. Šiuo metu per parą miestui tiekiama 18-19 tūkst. kub. m vandens, tad rezervuarai būna tik apypilniai.

III vandenvietėje dirba du dispečeriai technologai ir 5 inžinieriai technologai. Procesai vyksta ištisą parą. Jeigu dingtų elektra, įsijungtų dyzelinis elektros generatorius, kuris "maitintų" bent vieną siurblį. Pastaruoju metu elektros svyravimų nebėra, nes neseniai buvo atnaujintos visos transformatorinės, viskas yra visiškai automatizuota.

Teigiama, kad patekti į vandenvietės teritoriją nepastebėtam apsaugos sistemų nepavyktų. Visa teritorija yra suskirstyta pagal saugumo lygius. Toje vietoje, kur laikomas paruoštas vanduo, yra aukščiausias saugumo lygis ir ten patekti pašaliniai žmonės visiškai negali.

Sovietiniai - tik pastatai

"Klaipėdos vandens" Vandens departamento vadovo Aido Birgėlos teigimu, iš sovietmečio III vandenvietėje beveik nieko neliko. Pakeistos ir sklendės, ir siurbliai, ir vamzdynai, beveik viskas yra perdaryta, modernizuota, automatizuota. Liko tik negražiai atrodantys pastatai.

Pasak J. Balčiaus, iš pradžių buvo tik 31 gręžinys. Tai buvo pirmas vandenvietės etapas. Vėliau nuspręsta, kad vandens vien iš Vilhelmo kanalo neužtenka, ir buvo iškasti vandenvietės teritorijoje infiltraciniai kanalai. Iš pradžių jų buvo 2, o po 7-10 metų atsirado ir trečias. Buvo planuojama kasti ir dar vieną.

Po kurio laiko buvo sugalvotos naujos drenos (gręžinys išgręžtas ne vertikaliai, o horizontaliai), kurios naudojamos ir dabar. Tada 31 gręžinio buvo atsisakyta. Tais laikais naujoviška buvo ir vakuuminė sistema - vamzdis su daug skylučių paklotas 7 m gylyje. Jame siurblys sudarydavo vakuumą ir iš grunto traukdavo vandenį.

Dabar sifoninės linijos atsisakyta ir ji konservuota, nes vandenvietės pajėgumas išnaudojamas tik 50 proc. Dirbama tik su horizontaliomis drenomis, kurios yra vienos iš pigiausių vandens surinkimo sistemų.

Dar prieš 13 metų didžiausia problema būdavo ta, kad žmones pasiekdavo rudas vanduo. Tada vanduo tik būdavo drenuojamas per gruntą, požeminę vandens sistemą, smėlį ir žvyrą. Organika ir manganas nebūdavo pašalinami, tad vanduo buvo tam tikros spalvos ir turėdavo kvapą. Tačiau, anot vandentiekininkų, ir tas vanduo nebuvo kenksmingas žmogaus sveikatai - pietinės miesto pusės gyventojai jį gėrė nuo pat vandenvietės įrengimo.

Pastačius naujus įrenginius, vandens ruošyklą, vanduo yra skaidrus ir švarus, pasikeitė ir jo kvapas, vonios nebeapsineša rudomis apnašomis.

"Pats geriu vandenį iš čiaupo, nematau reikalo pirkti. Tai - tik pinigų išmetimas", - sakė III vandenvietės technologas-dispečeris Artūras Petraitis.

Pasak J. Balčiaus, į III vandenvietę planuotos investicijos dėl uosto planų sustabdytos. Buvo numatyta iki 2020 m. iš eilės rekonstruoti visus pastatus.

"Investicijas pristabdėme, kad pinigai nebūtų sukišti be reikalo", - sakė J. Balčius.

Iškėlimas - itin brangus

"Įrenginių čia daug, kokia būtų iškėlimo sąmata, sunku net įsivaizduoti. Gal tada vandenį reikėtų tiesiogiai imti iš Minijos", - paklaustas apie galimybę iškelti vandenvietę sakė A. Petraitis.

"Sovietmečiu dalis teritorijos III vandenvietei buvo paimta iš tankų poligono. Ar įsivaizduojate, ką reiškia iš kariškių atimti teritoriją? Vadinasi, daugiau nebuvo jokio kito vandens šaltinio, kurį būtų galima panaudoti vandeniui tiekti", - teigė A. Birgėla.

Pasak jo, buvo daryta daug įvairių studijų, kur galima iškelti vandenvietę, bet nė viena nepasitvirtino. Aplink Klaipėdą yra požeminio vandens, tačiau jis esą labai brangus.

"Viską reikia įvertinti. Dabar mūsų gaminamas vanduo yra pats pigiausias. Ar Uosto direkcija pasiūlys pigesnį vandenį ar bent jau tokios pačios savikainos? Ar ras tokio? Jeigu iškels vandenvietę ir žmonėms reikės mokėti daugiau, gerai nebus", - sako A. Birgėla.

Pasak J. Balčiaus, III vandenvietės vandens savikaina yra gerokai mažesnė nei imamo iš požeminio grunto. Be to, į I vandenvietės ruošyklą teko investuoti 22 mln. litų (6,37 mln. Eur) vien tam, kad būtų pašalintas iš vandens fluoras.

"III vandenvietė leidžia išlaikyti gana žemą vandens kainą lyginant su didžiaisiais Lietuvos miestais. Šiuo požiūriu kol kas lenkiame Vilnių ir Kauną. Jeigu bus kitoks paruošimo būdas, manau, vandens kaina miestiečiams kils. Prigręžti gręžinių galima labai daug, bet mes pasiurbsime nuo jūros pusės tą sūrų vandenį, o norint jį išvalyti tektų naudoti technologijas, kurių kainos kosminės", - sakė J. Balčius.

Dar tais laikais, kai Lietuvoje buvo litai, apskaičiuota, kad vandenvietės iškėlimas gali kainuoti apie 120-150 mln. Lt ir vandenį transportuoti atgal į Klaipėdą reikėtų apie 70 km, jei jis būtų imamas iš Minijos. Tačiau to daryti neleidžia aplinkosaugininkai, nes sausu periodu ir taip yra mažas sanitarinis debitas.

Pasak A. Birgėlos, problema ta, kad aplink Klaipėdą nėra tinkamo vandens, kad jis paruošus taptų geriamas. Nauja vandenvietė kitoje vietoje būtų tinkama naudoti tik tuo atveju, jeigu jos vanduo visiškai atitiktų higienos normas. O tai pasiekti esą labai sunku.

"Pigiausia visiems būtų palikti III vandenvietę ramybėje. Priešingu atveju reikia investuoti pinigus į paieškas, rengti studijas", - sakė A. Birgėla.

Teigiama, kad ši vandenvietė gali gyvuoti neribotai. Palyginti su kitomis vandenvietėmis, ji yra didžiulė. Toje vietoje yra ir saugoma gamta.

J. Balčius sako čia dirbantis jau 14 metų ir tai jau ketvirtas bandymas iškelti vandenvietę. Vienas buvo verslininkų pasiūlymas, du kartus pasiūlymus teikė uostininkai. Ir kiekvieną kartą buvo rengiamos studijos, kurios kainuodavo nemažus pinigus.

Pasak A. Birgėlos, atlikta studija pateiks tik teorinius skaičiavimus, o bandymai, gręžimai, šaltinių paieškos realiai nevyks. Tai būtų daroma kitu etapu.

Vandentiekininkai norėjo, kad iš karto būtų daroma ir studija, ir vykdoma šaltinių paieška. Jų manymu, vandenvietei iškelti reikėtų mažiausiai 5 metų. Uosto direkcija turėtų paleisti naują vandenvietę ir tik tada III vandenvietė būtų uždaryta.

"Norime turėti sausąjį uostą"

Vidmantas PAUKŠTĖ, Uosto direkcijos laikinasis infrastruktūros direktorius
Mūsų tikslas įvertinti, ar galima III vandenvietę perkelti į kitą vietą. Jos teritorija yra šalia uosto. Rengdami uosto bendrąjį planą vertiname galimybes išvystyti mūsų rezervinę teritoriją. Netoli yra ir privatūs žemės sklypai, "VPA Logistic" kompanija. Manome, jog mums būtų prasminga turėti vientisą teritoriją iki pat Kuršių marių, kurioje būtų galima vykdyti tam tikrą uosto veiklą, galbūt sandėliavimo, logistikos. Norėtume turėti vadinamąjį sausąjį uostą. Toje teritorijoje galėtų atsirasti ir rekreacinė zona miestiečiams. Ten galima būtų įrengti ir mažųjų laivų prieplauką, ir kitus objektus.
Teritorija yra gana didelė. Pati vandenvietė užima daugiau kaip 150 hektarų, o apsaugos zona - dar apie 100. Tokia didelė teritorija turi galimybių būti panaudota prasmingai. Studiją darome tam, kad būtų atsakyta į klausimą, ar galima vandenvietę perkelti į kitą vietą.