Ar senamiesčiui reikalingi spalviniai sprendimai?

Liepos viduryje pristatyti istorinės Šilutės dalies fasadų spalvinių sprendinių projektiniai pasiūlymai vietos gyventojams įžiebė viltį, kad tai padės išsaugoti miesto istorinės dalies autentiškumą ir vertingąsias savybes. Panašus projektas Klaipėdoje buvo pristatytas maždaug prieš dešimtmetį, tačiau jame pateikti sprendiniai taip ir nebuvo įgyvendinti. Na, o šiandien, regis, nė neaišku, kur šis dokumentas yra. Nėra ir pinigų tam, kad būtų atnaujinti pagrindiniai senamiesčio gatvių pastatų fasadai ir taip būtų sukurtas tvarkingas, vientisas ir reprezentacinis centrinės miesto dalies veidas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika prisiminė, kad maždaug prieš dešimtmetį Paveldosaugos skyriaus užsakytame projekte buvo pateikti Tiltų ir Turgaus gatvių išklotinės spalviniai sprendiniai.

"Projekte, kuriuo buvo siekiama pagrindinės senamiesčio gatvės spalvinio vientisumo bei reprezentatyvumo, pasiūlyti sprendimai buvo paremti istorine medžiaga bei suderinti su visomis atsakingomis institucijomis. Tačiau šio projekto įgyvendinimui - centrinės dalies fasadų remontui - miestas pinigų neskyrė, - teigė pašnekovas.
- Mano manymu, šiuo metu tiesiog privalu skirti lėšų senamiesčiui sutvarkyti. Kai kurių pastatų fasadus verkiant reikia perdažyti, suremontuoti tinką ir lietvamzdžius, kad šie vėliau nesugadintų suremontuotų fasadų."

Norėtų pastelinių spalvų

Paklaustas, kokia spalvinė gama vyrautų pagrindinėse senamiesčio gatvėse pagal kadaise parengtą projektą, A. Mureika atsakė, kad tai būtų pastelinės, "prigesintos" spalvos, kurios nesukurtų didelio kontrasto.

Vis dėlto jis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu Klaipėdoje renovuojant pastatus šioks toks vientisumas kuriamas - kad ir vienodai įstiklinant balkonus. Miesto vyr. architektas pasidžiaugė ir dviem Turgaus gatvėje neseniai perdažytais pastatais. Jų savininkai esą nepagailėjo lėšų atkurti ir fasado lipdinius.

"Kitais metais būtinai sieksime gauti lėšų pagrindinių senamiesčio gatvių pastatų fasadų remontui ir perdažymui pagal vientisą spalvinę gamą", - pažadėjo A. Mureika.
Pasiteiravus, koks, jo nuomone, Klaipėdos miesto veidas, pašnekovas sakė, kad tai - raudonos plytos ir fachverkas.

"Raudonos plytos Klaipėdoje vyrauja jau keletą šimtų metų. Tai - dalis miesto charakterio. Neteigiame, kad visus namus reikia statyti iš raudonų plytų, tačiau galima priderinti dalį plokštumų ar akcentų."

A. Mureika labai palankiai vertino ir ant pastatų kartais atkartojamą, kad ir butaforinį, fachverko stilių. "Šis architektūrinis stilius sukuria miesto dvasią, padeda išsiskirti iš kitų", - sakė jis.

Identitetas - raudonos plytos

Architektė, buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė Ramunė Staševičiūtė prisiminė dar 1974 metais architektės Danutės Pyparienės pateiktus panašius pasiūlymus.
"Vėliau, kiek pamenu, buvo darytas senamiesčio regeneracijos projektas, kuriuo nagrinėti pėsčiųjų srautai, senamiesčio dangos, tačiau spalvinių sprendimų ten nebuvo", - bandė prisiminti pašnekovė.

Anot jos, Klaipėdai, ypač senamiesčiui, tikrai derėtų turėti spalvinį fasadų planą, kuris padėtų sukurti vientisą, darnų vaizdą.

"Būtų puiku, jei pastatams galiotų tam tikri išvaizdos reikalavimai. Pavyzdžiui, planuoju pasikeisti langus. Pagal planą, šio namo rėmai turi būti nudažyti žaliai. Taip ir padarau. Po kiek laiko pasikeisti langus galbūt sugalvos kaimynas, kuris taip pat rėmus nudažys reikiama spalva. Taip per kurį laiką ir būtų sukurtas bendras senamiesčio vaizdas", - pasakojo R. Staševičiūtė.

Architektė taip pat pasidžiaugė taip puikiai mieste prigijusia raudonų plytų idėja.
"Sovietmečiu visi Lietuvos miestai buvo pilki, vienodi, tad Klaipėdą "nudažyti" raudonai dar tarybiniais metais pasiūlė architektas Gytis Tiškus. Šis pasiūlymas, mano nuomone, pasitvirtino. Šiais laikais, kai taip stengiamasi išryškinti ar sukurti miestų identitetą, raudonas plytas galima laikyti Klaipėdos identiteto dalimi", - samprotavo ji.

Vertina atsargiai

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tikino nieko negirdėjęs apie projektą, kuris, anot A. Mureikos, buvo pristatytas maždaug prieš dešimtmetį. Tačiau žinąs, jog kažką panašaus planuoja atlikti Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyrius.

"Manau, būtų vertinga miestui turėti dizaino vadovą, kuris padėtų formuoti vientisą senamiesčio architektūrinį stilių. Vis dėlto aš labai atsargiai vertinu rekomendacinio pobūdžio projektus, kadangi atnaujinant kiekvieną kultūros paveldo statinį vis tiek reiktų atlikti polichromijos tyrimus, atveriant visus dažų sluoksnius ir ieškant pirminio fasado spalvos varianto", - aiškino jis.

Klaipėdos miesto identiteto formavimą naudojant raudonas plytas V. Juška vertina puikiai.

"Šiandien tai - Klaipėdos prekinis ženklas, nerašyta taisyklė, kurios daugelis architektų laikosi. Ar tai išskirtinis Klaipėdos bruožas istoriniu laikotarpiu? Nemanau. Be molio čerpių ir kai kurių sandėlių, raudonų plytų Klaipėdos istorijoje nepamatytume. Didžiausia dalis senamiesčio pastatų buvo tinkuoti", - teigė pašnekovas ir pridūrė, kad raudona spalva dominavo visuose miestuose, turinčiuose priėjimą prie Baltijos jūros.
Fachverkas taip pat atspindi Klaipėdos veidą, jį neabejotinai galima laikyti miesto įvaizdžio dalimi. Norėtųsi, kad tokių pastatų uostamiestyje būtų daugiau. Tai, anot  V. Juškos, gana greitas ir paprastas statybos būdas, tačiau turintis nemažai minusų. Vienas didžiausių - laikinumas.

"Pagrindinis konstrukcinis fachverko elementas yra medis, kuri yra trumpalaikė medžiaga. Nors tai - greitos statybos principas, tačiau medį po penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų reikia keisti. Šiuo metu mes turime problemų su fachverko statiniais", - teigė jis.

Tačiau, anot pašnekovo, butaforinis šio stiliaus atkartojimas mieste, tarkime, tinkuotos sienos padailinimas rudais dažų potėpiais, esą primena kičą ir jo reiktų vengti.

Spalvinę gamą nustato tik tyrimai

KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė patvirtino, kad šiuo metu yra rengiamas specialusis miesto planas, kuriame numatyti senamiesčio urbanistinės struktūros vertingųjų savybių išsaugojimo sprendiniai.

"Tačiau tai tikrai nėra dizaino vadovas. Manau, kad įvaizdžiu plačiąja prasme turėtų užsiimti vyriausiasis miesto dailininkas, - nuomonę dėstė ji. - Vis dėlto, norint iš esmės sutvarkyti kultūros paveldo objektą, visų pirma turi būti rengiami tvarkybos darbų projektai, kurie padeda nustatyti pirminę pastato vertingąją spalvą. Paprasčiau tariant, spalvinę paveldosauginio pastato gamą gali nustatyti tyrimai, o ne dizaino vadovas", - informavo A. Puzonienė.

Pašnekovė prisiminė, jog anksčiau Klaipėdos dramos teatras buvo šviesesnės geltonos spalvos, taigi būta daug diskusijų, kodėl rekonstruojamam pastatui nuspręsta parinkti tamsesnį nei visiems įprasta atspalvį. Tačiau, rengiant fasadų tvarkybos projektą ir Dramos teatro rekonstrukcijos projektą, specialistai atliko polichrominius tyrimus, kurie ir parodė, kad spalva turi būti tokia.

KOMENTARAS

"Taps paskata susitvarkyti"

Viktoras BIČKAUSKAS, Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

Šiuo metu planuojame rengti ir tvirtinti finansinio rėmimo programą. Jei projektui priklausančių pastatų savininkai remsis nustatytais spalviniais sprendiniais ir namus sutvarkys pagal juos, tikėtina, Savivaldybė apmokės fasadų remontą ir tai taps puikia paskata susitvarkyti. Žinoma, tai nėra privaloma. Jei savininkas norės kito architekto projekto, negalime to uždrausti. Tačiau tokiu atveju fasadų tvarkymo darbus ir medžiagas teks įsigyti patiems.