Ar pagaliau atsiras legali valčių nuleidimo prieplauka?

Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija dar gegužę kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną ir prašė išanalizuoti galimybę įrengti laivų nuleidimo prieplauką bei automobilių saugojimo aikštelę, tačiau tokio projekto 2018-2020 m. Klaipėdos miesto investicinių projektų sąraše vis dar nėra. Komisijos narys Vytautas Čepas stebisi, kad toks klausimas neišsprendžiamas jau 25 metus.

Pasak komisijos pirmininko Algirdo Grublio, pastaruosius dvejus metus niekaip neįveiklinama Danės upė, nors apie tai rašoma įvairiuose planuose. Jo teigimu, nuo šio sausio jau yra įteisinti vandens keliai, o dabar Savivaldybė imsis priemonių bandydama įteisinti ir prieplaukas.

"Klaipėdos paplūdimių" vyriausiojo specialisto Deivio Bilkščio nuomone, siūloma Danės pakrantė yra ir vienintelė patogi vieta Klaipėdoje valtims nuleisti į upę. Tad nieko keisto, kad ant žalios vejos savaitgaliais čia stovi 12-14 mašinų, nors ta vieta dabar yra apleista. Čia yra tuščia valstybinė žemė, tad ji būtų patogi plėtoti tokią veiklą. Galbūt net ir įrengti valčių uostelį.

Pasak "Klaipėdos paplūdimių" direktoriaus Virginijaus Urbono, pirmas etapas būtų pastatyti slipą, nuo kurio vienu metu būtų galima nuleisti dvi valtis, ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Jai reikėtų skirti daugiau vietos, nes paprastai kateriai atsivežami priekabose, kurios paliekamos kuriam laikui ant kranto. Manoma, kad čia būtų galima pastatyti užkardą, parkomatus ir investicijos atsipirktų. Vėliau būtų galima pastatyti ir nuleidimo gervę, kitą įrangą. Projekto sumanytojai mano, kad tai galėtų būti ir vieta šiaip žmonėms pailsėti, pažvejoti.

Visgi komisijos narys Arūnas Barbšys suabejojo, ar toje vietoje yra vandens kelias, ar prieplauka derės su kitoje upės pusėje žadamu statyti uosteliu. Tačiau Savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė teigė, kad kol kas to uostelio reikalai nejuda į priekį. O A. Grublio teigimu, 200 m už tilto dar eina ir vandens kelias.

Komisijos nariai domėjosi, ar tas projektas derės su rengiamu miesto bendruoju planu. Pasak A. Grublio, visą Danės upės slėnį, nuo Joniškės g. iki Tauralaukio siūloma priskirti rekreacinei zonai.

Taip pat domėtasi, ar valčių prieplaukai netiktų kita vieta, kitoje upės pusėje priešais "Klaipėdos medieną". "Klaipėdos paplūdimių" atstovų manymu, jų siūloma vieta yra kur kas patogesnė ir prieplaukos įrengimas kainuotų pigiau, nes joje jau yra keliukas.

Domėtasi ir tuo, ar tokia prieplauka netrukdys Klaipėdos irklavimo centro rekonstrukcijos planams. Esą jo direktorius Liudvikas Mileška skundžiasi, kad kateriai plaukdami dideliu greičiu sukelia bangas, todėl apverčia kanojas.

Pasak projekto sumanytojų, tą problemą būtų gali išspręsti pastatant vaizdo kameras, fiksuojant greitį ir baudžiant jį viršijusius. Be to, irkluotojai Tauralaukio link neplaukia.

Po diskusijų Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija nutarė dar kartą kreiptis į administracijos direktorių, kad šis projektas būtų įvertintas ir įtraukas į 2018-2020 metų investicijų sąrašą. Šią prieplauką norima turėti jau 2019-aisiais.

"Šiandien vyrauja chaosas"

Liudvikas MILEŠKA, Klaipėdos irklavimo centro direktorius.

Jeigu būtų viskas padaryta, kas žadama, būtų gerai. Katerių judėjimo neuždrausi, tik reikia sutvarkyti transporto judėjimą ir upėje. Turi kažkas patruliuoti, reikia vaizdo kamerų. Problema ta, kad niekas nenori to daryti, sako, neturi pajėgumo, neturi kas katerį prižiūrės, neturi lėšų eksploatacijai ir taip toliau. Kartais juokinga net klausytis. Todėl šiandien vyrauja chaosas. Žmogus, norintis nuleisti katerį į vandenį, turėtų žinoti, kokiomis valandomis jis gali greičiau plaukti, kokiomis vyksta treniruotės ir reikia lėčiau plaukti. Visame pasaulyje yra tokia tvarka. O pas mus niekas nieko nežino. Vandens dviračiai juda kaip nori, su irklentėmis plaukiojama kaip norima, trukdoma ir kateriams, ir irklavimo treniruotėms. Dėl to ir kyla visos tos bėdos. Reikia kontrolės bei tvarkos ir visi sutilps Danės upėje.