Ar Klaipėdai reikia Savivaldybės?

Klaipėdos bendruomenių asociacijos, vienos iš renginio organizatorių, vadovas Renaldas Kulikauskas sako, kad Klaipėda dar tikrai nėra pasiruošusi gyventi be Savivaldybės, kad visus sprendimus galėtų priimti pačios bendruomenės.

Konferencijos moderatorius buvo garsus žurnalistas Andrius Tapinas, pats skaitęs vieną iš pranešimų. Renginio tikslas - surinkti vienoje vietoje piliečius, Savivaldybės tarnautojus, Tarybos narius, verslininkus, mokslininkus ir pasikalbėti.

Visų pirma reikia, kad naujus terminus visi vienodai suprastų. Tie terminai Europoje vartojami jau beveik 20 metų, o pas mus tai dar gana naujas reiškinys. Mums dar reikia aiškintis, kas yra tas dalyvaujamasis biudžetas, per kurį žmonės įgalinami auginti savo miestą. Per konferenciją Vilniaus, Alytaus, Klaipėdos savivaldybių atstovai pasidalijo patirtimi, kaip jiems sekasi įtraukti bendruomenę į svarbių miestui sprendimų priėmimą.

Provokuojantį pranešimą skaitė Seimo narys Simonas Gentvilas. Jis kalbėjo apie tai, ar iš viso šiandien reikalingi tarnautojai ir Tarybos nariai, t. y. atstovaujamoji valdžia, ar piliečiai jau patys gali priimti sprendimus. "Jis provokavo, norėdamas sudominti. Šiandien mes nesame pasirengę to daryti, bet iš principo atstovaujamąją demokratiją reikėtų keisti. Mokslas kalba apie tai, kad didesnis nei anksčiau piliečių įsitraukimas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti tik papildantis atstovaujamąją demokratiją veiksnys. Šiandien žmogaus atėjimas balsuoti per rinkimus jau nebėra pakankama pilietiškumo išraiška", - sakė R. Kulikauskas.

Kaip pavyzdį, kur bendruomenės nuomonė galėtų būti svarbi, R. Kulikauskas pateikė Atgimimo aikštės sutvarkymo projektą. Prieš dvejus metus antžeminės dalies su vadinamuoju mėnuliu sutvarkymo kartu su požeminės dalies įrengimu projekto vertė buvo apie 3 mln. eurų, iš jų antžeminės dalies - 1,6 mln. eurų. 2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad antžeminė dalis kainuotų 3,7 mln. eurų. O pagal šiandien pristatomą naują patikslintą projektą antžeminės dalies kaina jau išaugo iki 4,9 mln. eurų. "Manau, bendruomenė galėtų pasisakyti, ar tikrai reikia tokios brangios konstrukcijos, dėl kurios kilo tiek diskusijų. Pirminis miestiečių siūlytas variantas - nieko daug daryti nereikia, sutvarkyti aikštę ir pasodinti papildomai medžių. Tai kainuotų 1,5 mln. eurų, ne daugiau, ir miestiečiai turėtų nuostabią aikštę", - sakė R. Kulikauskas.

Viena iš dalyvavimo formų, apie kurią kalbama Europoje, viešųjų paslaugų teikimo perdavimas bendruomenės ar nevyriausybinės organizacijos nariams. Lietuvoje daugiau nei pusė žmonių, kuriems yra per 50 metų, neturi darbo. Jie galėtų daryti tuos darbus savivaldybei mokant pinigus.

Pasak R. Kulikausko, kuo greičiau mes prisijaukinsime piliečių dalyvavimo funkciją, tuo greičiau pasieksime rezultatą - piliečių pasitenkinimą. O patenkintas pilietis savo gyvenimu mieste ir tas, kuris neišvažiuoja gyventi kitur.